Paradoksas: visa tai daroma Lietuvą valdant partijai, kurios pavadinime yra žodis „žalieji“.
Nors sprendžiami labai svarbūs ir ekonominės, ir gamtinės Lietuvos ateities klausimai, tačiau žiniasklaidoje apie tai – kurtinanti tyla. Kertamų medžių Lietuvos miestuose problema nesudaro nė vienos šimtosios procento uosto plėtros keliamos grėsmės gamtai ir aplinkai.
Akivaizdu, kad valdžia ir toliau įsivaizduoja Lietuvą tik kaip gerai veikiantį UAB-ą. Pakankamai primityvų, keliantį vieną uždavinį – kaip lengviausiu būdu daugiau uždirbti. Beje, neatlikus jokios kaštų-naudos analizės.
Šitam makabriškam fone nuskamba iškili (savo absurdiškumu) Premjero frazė: „dėl uosto ateities derėsiuosi su kiekvienu klaipėdiečiu. Visus klaipėdiečius, ir be abejo, savo – Liberalų partiją, ir be abejo – savo žmoną, ir be abejo – savo trobą, – atstovaus Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Vytautas Grubliauskas padarys viską dėl partijos, asmeninio gerbūvio ir tolesnio sotus šeimos gyvenimo.“
Žiūrint iš Vilniaus jūros kryptimi, viskas atrodo labai romantiškai. Net meras – liberalas. Na, ir kas, kad jis priklauso tai partijai, kuriai buvo pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje dėl papirkimo, prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Tačiau jis groja trimitu, pakimusiu balsu romantiškai ir seksualiai dainuoja „What a wonderfull world...“. Šiai trelei netrukdo paraleliai refrenu skambanti valdančiosios partijos lyderio Ramūno Karbauskio ištarmė, kad Liberalų sąjūdžio atstovai turėtų pasitraukti iš visų savo užimamų postų.
Į įstatymus nusivalytos kojos?
Tiesą sakant, derybas Premjeras su „klaipėdiečiais“ jau yra pradėjęs: rugpjūčio 8 d. Susisiekimo ministro įsakymu būtent V. Grubliauskas patvirtinamas KVJUD valdybos nariu. Nežiūrint į tai, kad jis yra vienas Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderių, kad KVJUD dosniai remia mero šeimos džiazo festivalį (nors Uosto įstatymas paramą teikti draudžia, bet tai pridengiama pavadinant reklama), kad namas, kuriame gyvena mero šeima, yra būtent toje teritorijoje, į kurią Melnragėje pretenduoja besiplečiantis uostas. Nežiūrint į tai, kad skirti politikus į valstybės ir savivaldybių įmonių valdybas draudžia įstatymas. Nežiūrint į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, balsavusiai už sprendimą, kas turėtų atstovauti savivaldybę uosto valdyboje, buvo pateiktas V. Grubliausko sekretoriaus Modesto Vitkaus (liberalo) aiškinamasis raštas, kuriame nutylėta, kad Susisiekimo ministerija prašo savivaldybei atstovauti būtent valstybės tarnautojo.
Beje, iš šios ministerijos nesulaukiau nei dokumentų, nei paaiškinimo, kodėl pažeistas įstatymas. O V. Grubliauskas savo ruožtu pažeidė dar vieną įstatymą: deklaravo savo interesus tik po „Balticum“ televizijos reportažo, pavėluodamas daugiau nei mėnesį. Prisiminusi neseną istorija, kai VTEK pripažino, kad buvusi Klaipėdos savivaldybės tarybos narė Ligita Girskienė pažeidė Privačiųjų ir viešųjų interesų valstybės tarnyboje įstatymą, kai ji įsteigė savo įmonę ir deklaravo tai tik praėjus dviem savaitėms, ir dar nepasibaigus tyrimui atsistatydino iš tarybos marių, išsiunčiau medžiagą apie V. Grubliausko interesų džiazą VTEK ir paprašiau pradėti tyrimą. VTEK atsisakė pradėti, motyvuodama tuo, kad pradeda tyrimą tik tada, kai pateikiama ... pagrįsta informacija. Kaip supratau iš VTEK rašto, ši komisija nemano, kad informacija KVJUD oficialioje ataskaitoje apie reklamos projektus ar Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje, ar Pilies džiazo festivalio svetainėje apie rėmėjus yra patikima. Tokiu atveju, VTEs turėtų pranešti apie KVJUD ataskaitą FNTT ar bent Valstybės kontrolei, o apie Grubliauskienės festivalio finansavimą – Mokesčių inspekcijai.
Sprendimą paskirti V. Grubliauską KVJUD valdybos nariu, kaip beprecedentį, prieštaraujantį Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare kitąmet Lietuva taip pat pretenduoja tapti, rekomendacijoms ir sukeliantį interesų konflikto riziką, įvertino asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius.
„V. Grubliauskas yra vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių ir Klaipėdos miesto meras. Šiuo atveju jam gali kilti interesų konfliktų tiek kaip merui, tiek kaip politinės partijos vienam iš lyderių, nes jam tikrai gali būti sudėtinga pirmiausia atstovauti uosto direkcijos interesams, kas ir yra pirminė valdybos nario pareiga“, – BNS teigė R. Ambrazevičius.
Ar betonuosim Kuršių nerijos krantus?
Pati gyvenau Vilniuje, todėl žinau, kad iš tokio tolio jūra atrodo romantiška, o uostas – mistinis. Todėl tik maža dalis Lietuvoje suvokia, kas ir kaip iš tiesų vyksta toje 28 kilometrų Kuršių marių pakrantės atkarpoje. Beje, ir dabar mistiškai skambantys uosto milijonai mūsų visų nešildo: pagal specialų Uosto įstatymą, jie naudojami tik uosto išlaikymui bei plėtrai. Dar neteisėtam Džiazo festivalio rėmimui.
Įgyvendinant ambicingą, pavojingą ir kažin ar ekonomiškai pagrįstą maksimalios uosto plėtros planą, uostas išaugtų keliagubai: jam reikalingos sausumos teritorijos formuojamos tiek pietinėje uosto dalyje – Kuršių marių akvatorijos sąskaita, tiek šiaurinėje dalyje – Baltijos jūros priekrantėje. Jame numatyta išorinio uosto statyba, sunaikinanti dalį Melnragės, o jo poveikis visai rekreacinei zonai iki pat Palangos apskritai gali turėti pražūtingą įtaką. Pietinė miesto dalis taip pat numatoma paaukoti uostui. Klaipėdos pietiečių gyvenimas iš esmės uždaromos uoste tarp LEZ-o ir Dumpių sąvartyno.
Kažin, ar Vilniuje kas suvokė, kad pagal šį uosto plėtros scenarijų bus užpiltos marios tarp Klaipėdos ir Kiaulės nugaros, ten įrengiant krantines. Didžiakrūviams laivams bus išgilinta likusi įplauka tarp Kuršių nerijos ir Kiaulės nugaros. Ekspertų teigimu, tai sukels Kuršių nerijos krantų eroziją. Tada nieko kito nebeliks, kaip užbetonuoti Kuršių nerijos krantus, siekiant išgelbėti pačia neriją. UNESCO saugomą teritoriją. Uosto teritorija apims ir vandenvietę iki pat Vilhelmo kanalo.
Beje, įdomų pasiansą uosto atžvilgiu sudėliojo Klaipėdą valdantys liberalai: tarybos dauguma nubalsavo už uosto plėtrą pietinėje miesto dalyje, duodama aiškų signalą, kad jų rinkėjas ten negyvena. Tuo pačiu aiškiai parodė pasipriešinimą giliavandeniam uostui Melnragėje. Ir tuo pat metu ties Melnrage įrenginėja uostui reikalingą infrastruktūrą: turbo sankryžą, du kartus praplatina kelią, vedantį link Girulių geležinkelio, taip iškirsdami rekreacinį mišką. Liberalai žaidžia cinišką žaidimą, manipuliuodami bendruomenėmis. O iš esmės galios grupėse yra jau dėl visko susitarta – Klaipėda pasmerkta ketvirtajam uosto plėtros variantui. Iškalbingas faktas: dėl bus deramasi su kiekvienu melnragiškiu atskirai. Na, kaip matom, melnragiškis Grubliauskas jau derybas pradėjo.
Uosto ekspansija radikaliai pakeis Klaipėdą
Kaip teigia patys uosto plėtros koncepcijos kūrėjai, tokia uosto ekspansija radikaliai pakeistų miestą, sunaikintų jo žavesį, grožį ir darną su gamta. Dabar dominuojantis gamtinis kraštovaizdis virs intensyviai urbanizuotų pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipo teritorijų miestovaizdžiu. Koncepcijos autoriai teigia: „Uosto bei Klaipėdos miesto šiaurinėje ir pietinėje dalyje būtų suformuotos naujos, intensyviai technogeninei veiklai skirtos sausumos teritorijos, hidrotechninių apsauginių statinių (molų, bunų) kompleksai, nauji susisiekimo infrastruktūros – kelių ir geležinkelių – koridoriai, susisiekimo infrastruktūros objektai(viadukai, estakados, pervažos ir pan.).Šių kompleksų ir objektų atsiradimas turėtų ženklią įtaką ir gretimų Klaipėdos miesto teritorijų urbanistinei raidai, nes naujai suformuotoms teritorijoms suteikus infrastruktūros plėtros prioritetą, greta esančiose teritorijoje galėtų būti plėtojamos tik tos veiklos, kurioms nekeliami aukšti visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai. Dėl šios priežasties gretimos miesto teritorijos taptų ne tokios patrauklios visuomeninės veiklos, ypač susijusios su sveikatos apsaugos ir švietimo sritimi, plėtojimui, gyvenamosios funkcijos vystymui, rekreacijai ir poilsiui.“
Miesto centras atiduotas taršiai uosto krovai
Įgyvendinant šį uosto plėtros planą intensyvės uosto krova ir pačiame miesto centre. Sunku net įsivaizduoti, kad Vitės mokykla yra tik už keleto metrų nuo vienos didžiausių uosto įmonės – KLASCO, vykdančios itin intensyvią krovą. Mokyklą nuo įmonės riboja tik tvora, be jokios apsaugos zonos. Šiemet, neapsikentę šios įmonės taršos, sukilo to rajono gyventojai: atviru būdu kraunant neaiškaus metalo drožles, pasiekusias uostą iš Rytų, juodos dulkės padengė ne tik žolę, bet ir palanges, ir vaikų lovytes. KVJUD tvirtina, kad negali daryti įtakos įmonių veiklai, nes tik... nuomoja krantines. Sutartys su uosto bendrovėmis yra nerevizuotos dvidešimt metų, juose nėra ekologinių, taršos saugiklių.
Kitos, pačiame centre esančios įmonės – BEGA – tarša taip pat ne kartą yra fiksuota gyventojų. Tačiau miestas net leido statyti naujus gyvenamuosius namus šios įmonės apsaugos zonoje.
Vakarų Europoje yra aiški tendencija miesto centruose vystyti ne taršią pramonę, o rekreacines paslaugas, kurios ne tik sudaro geresnes gyvenimo sąlygas vietos gyventojams, bet ir yra itin patrauklios turizmo vystymui. Pinigus galima uždirbti ne tik kraunant radioaktyvų metalą, bet ir įrengiant Disneilendus, Koperniko centrus, SPA ir muziejus. Beje, jeigu miestas vystytų ne tik uostą, bet ir tokio pobūdžio verslus, šansą išlikti turėtų ir Klaipėdos universitetas, nes atsirastų paklausa jo rengiamiems ne tik tiksliųjų mokslų specialistams.
O kalbant apie valstybę, blogiausia yra tai, kad nėra aiškiai ir artikuliuotai aukščiausiu lygiu sutarta dėl prioritetų, kas svarbu: ar svarbu bet kokia kaina vystyti šiandien nešančius pelną verslus, ar svarbu išsaugoti tai, ką turime gražaus, unikalaus ir nesuniokoti gamtinių resursų vystant primityvų krovos verslą, o investuoti į minkštuosius verslus, turizmo paslaugų plėtrą. Klaipėda, būdama ant Baltijos kranto, vis dar neturi nei baseino su jūros vandeniu, nei tokio SPA, nei vandens pramogų parko, be Lietuvos jūrų muziejaus nėra daugiau tokio lygio pažintinių-pramoginių traukos centrų.
Didžiausia problema ta, kad pats uostas yra nemodernizuotas, jo krantinės naudojamos neefektyviai. Todėl užuot planavus ekspansiją į gamtą, reiktų rengti planą B – modernizacijos, automatizavimo ir efektyvaus jau dabar užimamų krantinių panaudojimo.
Grubliauskas atstovaus savo žmonai, trobai ir partijai?
Visas uosto vystymo planas grįstas vien optimistinėmis prognozėmis, kad krova kasmet augs, nepatirdama krizių, ir sklandančiomis kalbomis, kad išorinį uostą statys kinai, nes jie ir bus pagrindiniai jo naudotojai. Šioje vietoje atsiranda ir tam tikrų geopolitinių nuogąstavimų: šalia turint rusišką mešką, į vidų įsileidžiam jos draugą drakoną? O Klaipėdos uosto įmonėse jau dabar dirba keli šimtai kinų ir ukrainiečių darbininkų, nes klaipėdiečių netenkina užmokestis ir darbo sąlygos.
Uosto plėtros koncepcija akivaizdžiai ekonomistinė, nenagrinėjanti jos įgyvendinimo padarinių: gamtos suniokojimo, taršos padidėjimo, poveikio fizinei ir emocinei klaipėdiečių sveikatai, miesto patrauklumo kritimo, turizmo mažėjimo. Koncepcijoje nėra jokių darnos požymių. Tai koncepcija, sunaikinanti Klaipėdos galimybes tapti subalansuotu pramonės ir turizmo miestu, esminius akcentus, gražiausias teritorijas atiduodant būtent agresyviai uosto veiklai.
Parengus tokį Klaipėdos sunaikinimo planą, išmetama skambi Premjero frazė: „derėsiuosi su kiekvienu klaipėdiečiu“.
Visiems klaipėdiečiams, ir be abejo, savo – Liberalų partijai, ir be abejo – savo žmonai, ir be abejo – savo trobai, – atstovaus Vytautas Grubliauskas. Vytautas Grubliauskas padarys viską, kad jo partijos, jo asmeninė gerovė ir sotus šeimos gyvenimas būtų užtikrintas.