Iš 6 žymesnių politinių partijų Darbo partija ir Tvarkos ir teisingumo partija sunyko jų vadovams pažeidus LR įstatymus. Liberalų sąjūdžiui suduotas mirtinas smūgis, apkaltinus korupcija ne tik jo vadovus, bet ir visą partiją.

Socialdemokratų partija nebuvo įsivėlusi į kokias nors finansines machinacijas, todėl teisėsaugos pareigūnų neprireikė. Bet partijoje atsirado maištininkų grupelė, kuri savo veiksmais mėgina suskaldyti partiją iš vidaus. Pažymėtina, kad maištą LSDP viduje sukėlė tie partiečiai, kurie savo partinius įgūdžius gavo dar būdami LDDP nariais. Ir partijos vadovams, užuot sprendus valstybines problemas, tenka spręsti partijos vidines problemas.

Valstiečių ir žaliųjų partija savo reitingus nusmukdė bevaldydami valstybę. Vienintelė partija, kuri dar išvengė tiek teisėsaugos pareigūnų dėmesio, tiek ir rietenų savo partijos viduje, ir ne tik neprarado savo reitingų, bet juos dar pagerino, tai TS-LKD. Todėl, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausiomis savaitėmis, tai juos, tikėtina, laimėtų ši partija, nes politiniame horizonte kol kas dar nematyti naujų Lietuvos „gelbėtojų“.

Bet neabejokime, jei nebus paskelbti priešlaikiniai rinkimai, tai per šio Seimo kadenciją gali atsirasti ir įgyti stiprius politinius raumenis kokie nors nauji Lietuvos „gelbėtojai“, kurie susirinks balsus tų rinkėjų, kurie nemato nė vienos partijos, kuri būtų jų atstovu valdžioje. Nesunku atspėti, kad tie rinkėjai – tai tie, kurie sunkiai suduria galą su galu arba ir visai jų nesuduria, ir kurių netenkina didelė ir niekaip nemažėjanti socialinė atskirtis.

Naujieji LSDP vadovai gerai įvertino tokią situaciją, todėl ir pasiryžo atsikratyti buvusių vadovų įdiegto partijai neoliberalizmo ir tapti tikra kairiąja politine jėga, kuri ir būtų ne kapitalo, o samdomųjų ir vargstančiųjų politiniu atstovu. Jeigu LSDP pavyktų juo tapti, tai būtų nebereikalingi nauji „gelbėtojai“ ir LSDP taptų rimčiausiu konkurentu TS-LKD, kuri laisvalaikiu nuo kovos su Rusija pati mėgina spręsti ir kai kurias neesmines socialines problemas. Jei vis dėlto naujiems LSDP vadovams nepavyktų atsikratyti neoliberalizmo, tai tikėtina, kad TS-LKD pagrindinis oponentas bus kokie nors „gelbėtojai“, šalia kurių šmėžuos ir LSDP likučiai.

Ko būtų galima tikėtis, jei ir vienu, ir kitu atveju būsimus Seimo rinkimus laimėtų TS-LKD? Sprendžiant iš dabartinių jos veiksmų, galima laukti, kad dar labiau sustiprėtų „kova su Rusija“ ir jos fone tie piliečiai, kurie išdrįstų kritikuoti TS-LKD sprendimus, papildytų „vatnikų“ ir Maskvos agentų gretas.

Tai kam gi naudingas Lietuvos politinių partijų (išskyrus TS-LKD) susilpnėjimas? Aišku, kad TS-LKD. Galbūt naudingas jis ir Respublikos Prezidentei, nes pasibaigus jos kadencijai, jai teks rinktis arba darbą tarptautinėse struktūrose (planas A), arba darbą Lietuvoje (planas B). Jei planas A nepavyktų arba jo būtų atsisakyta, tai vienintelės jos rangui tinkamos pareigos Lietuvoje būtų Ministro Pirmininko pareigos. Neabejoju, kad G. Landsbergis, jei turės daugumą Seime, jas ir pasiūlys D. Grybauskaitei, įvertinęs jos kompetenciją ir dabartinį palankumą konservatoriams. Jei planas B iš tiesų egzistuoja, tai neatmeskime ir pasirodžiusių spėjimų, jog Liberalų sąjūdžiui prokurorų paskelbtų įtarimų ištakos yra Daukanto aikštėje.

Pabaigai norėčiau pagirti LR Prezidentę už parodytą susirūpinimą sergančios partinės sistemos problemomis, kurį ji išdėstė savo metiniame pranešime. Laukčiau iš JE kokių nors praktinių veiksmų partinės sistemos gydymui, kadangi pagal LR Konstituciją Respublikos Prezidentė yra tautos, neišskiriant ir jos partijų, vienytoja.