Vieni postų neatiduoda, kiti jų neužima
Prieš tapdamas Seimo nariu dėsčiau Elito ir lyderystės kursą studentams, tai pagrindinė to kurso žinia buvo ta, kad niekada nebūna situacijos, kai nėra elito, o kai elitas veikia, tai šalia jo yra besiformuojantis šešėlinis elitas, kuris siekia nuversti galios svertus turintį elitą ir perimti pozicijas. Tai klasikos teorija, kurią dabar galime matyti praktikoje.
Socialdemokratų elitas jau daug metų užėmė svarbius postus partijoje, Seime ir Vyriausybėje, bet prieš kelis mėnesius žemė išslydo iš po kojų, nes naujasis revoliucinis pirmininkas Gintautas Paluckas pakeitė nusistovėjusią tvarką ir pats užsimanė perimti valdžią. Senasis socdemų elitas tam prieštaravo, visi vieningai lyderio rinkimuose palaikę G. Palucko konkurentą Mindaugą Sinkevičių. Seimo socdemams toks naujasis pirmininkas, „jaunuolis“ be patirties ir be nuopelnų, aiškinantis ką jiems, seniems politikos vilkams, daryti, tai tikrų tikriausias įžeidimas! Todėl buvo ryžtasi eiti iki destrukcijos, net imituojant kažkokius sutarčių pasirašymus su valstiečiais. Iš tikrųjų vienintelis to tikslas yra parodyti G. Paluckui, kad nėra jis autoritetas Seimo frakcijai, kad jis nėra gabus lyderis ir pakirsti pasitikėjimą juo.
Seimo bičiuliai aiškiai supranta, kad prieš juos buriamas platus frontas, tačiau be kovos atiduoti pozicijų jie neketina. Pagrindinis tikslas yra parodyti savo jėgą ir išsiderėti įmanomai geresnes pozicijas ateities partijos perspektyvoje. Taigi kažkokios sutarties pasirašymas su valstiečiais yra tik įrankis parodyti G. Paluckui, kad jis pažadėtų garantijų, jeigu nori pripažinimo.
G. Palucko tikslas yra kaip įmanoma labiau pakenkti senųjų socialdemokratų įvaizdžiui ir juos sumenkinti rinkėjų bei visuomenės akyse. Jo revoliucijai senieji lyderiai trukdo, nes G. Paluckas siekia perimti postus ir juos atiduoti sau lojaliems žmonėms, tačiau siekiant nustumti senuosius nuo valdžios, buvo būtina rasti pretekstų ir priežasčių. Pirmas spektaklis buvo skyrių apklausa. Skyriai buvo labai aiškiai įtakojami G. Palucko ir jo komandos. Balsavimas buvo veikiamas emocijų ir politinių intrigų. Ar skyrių nuomonė reikšminga? Visiškai ne, tai tiesiog buvo politinės kovos ginklas. Panašiai, kaip balsavimas dėl Visagino AE, kurį tuo metu naudojo Seimo socialdemokratai, o dabar tokia pati akcija buvo surengta prieš juos pačius.
Vyriausybė ir Seimas paralyžiuoti
Kol vyksta batalijos pas socialdemokratus, Vyriausybė ir Seimas negali dirbti. Ministras Pirmininkas kaip nors bando užklijuoti skyles braškančiame valdančiosios koalicijos laive, bet viskas gražu tik pareiškimuose. Iš tikrųjų valdančioji koalicija minkšta ir ištižusi kaip ledas karštą pavasario dieną. Visiškai neaiški situacija pačioje valstiečių frakcijoje, kur dalis parlamentarų jau visiškai nevaldomi, o apie dešimt jau yra atviri atskalūnai.
Socialdemokratai šiuo metu dar mažiau prognozuojami. Jokie sutarčių ir sąjungų pasirašymai ar nepasirašymai neduoda jokių garantijų, kad bus dirbama išvien. Atskiri balsavimai vyksta ne dėl valstybės gerovės, bet dėl to, kaip tai bus naudinga vidaus karuose. Faktiškai Saulius Skvernelis nebegali atnešti jokio rimto įstatymo į Seimą, nes bet koks balsavimas būtų intrigų, išskaičiavimų, barterių ir derybų komedija, o valstybės interesai, pažadėtos reformos dabar valdantiesiems neberūpi.
Ar galima tokioje pelkėje priimti kokį nors sprendimą, kurio laukia Lietuva? Vargu. Emigracija toliau didėja, regionai merdi, žmonės nebetiki valstybės perspektyva, o Seimas sau leidžia užsiimti intrigomis. Parlamentas ir Vyriausybė dabar paralyžiuoti ir nebegali priimti jokio reikšmingesnio sprendimo, ir neaišku, kiek tokia situacija dar tęsis! Arba tai turi tuoj pat baigtis, arba tokia valdžia Lietuvai nereikalinga. Priešlaikiniai rinkimai – nerealu, nes nėra tokią idėją pakankamai remiančių balsų Seime, todėl tokia chaoso situacija gali trukti labai ilgai.