Šios pratybos, kaip ir anksčiau 2009 bei 2013 metais, buvo skirtos treniruotėms, kaip greitai permesti prie vakarinių Rusijos sienų dideles pajėgas. Akivaizdu, kad treniruotasi kariauti su NATO.
Aplinkybės, kuriomis vyko šios pratybos, taip pat iš esmės skyrėsi nuo 2013 metų, nes NATO priėmė savalaikius ir adekvačius sprendimus – dislokuotos priešakinės pajėgos, sustiprinta oro gynyba, žvalgyba ir stebėjimas. Turėjome didelį politinį sąjungininkų dėmesį.
Atgrasymas suveikė gerai – Kremlius iki pratybų aktyviosios fazės daug mažiau eskalavo įtampą, nedrįso labai priartėti prie NATO sienų. Mano stebėjimais, ankstesnės pratybos vyko visai arti mūsų sienų esančiuose poligonuose daug aktyviau.
„Zapad“ buvo toks pat neskaidrus, kaip ir anksčiau. NATO ekspertai dar įvertins mastus, tačiau akivaizdu, kad pratybos vyko daug platesnėje geografinėje erdvėje – iš esmės nuo pat Arkties iki Europinės dalies pietinių pakraščių, dalyvavo tikrai ne 13 tūkstančių karių, bet žymiai daugiau.
Dažnai sulaukdavau klausimų, kam Kremliui to reikia? Geras klausimas, nes tokie „žaidimai“ labai brangiai kainuoja, žinant Rusijos ekonomikos būklę.
Atsakymo ieškokime toliau nuo mūsų, kad ir rytų Azijos regione. Jei prasidėtų rimtas konfliktas ten ar kur kitur, o JAV ir NATO būtų priverstos įsitraukti dideliais pajėgumais, tada mūsų flange atsivertų kitokios galimybės Kremliui, kad pabandytų ištaisyti didžiausią XX amžiaus klaidą.
Kol kas neturiu duomenų, kiek į pratybų scenarijų buvo įtrauktos Rusijos Federacijos branduolinės pajėgos. 2013 metų pratybų scenarijuje jos buvo svarbus dėmuo vadinamajam situacijos deeskalavimui. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad užimta teritorija išlaikoma priešininkui pagrasinus branduoliniu ginklu, pavyzdžiui, sunaikinti nuo konflikto zonos nutolusią kurio nors sąjungininko sostinę.
Ar galime atsipalaiduoti? „Zapad“ yra vienas epizodas dabartinėje saugumo situacijoje. Pasibaigusios pratybos ir tai, kad per jas neįvyko ko nors tragiško, absoliučiai nieko nereiškia. Saugumo situacija išlieka tokia pati – Kremliaus politika agresyvi, Rusijos ginkluotosios pajėgos aplinkui Baltijos valstybių sienas yra didžiulės, dešimteriopai viršijančios šiame regione dislokuotas NATO pajėgas.
Rusija dabar bandys skleisti jau paruoštą žinutę, kad „Zapad“ buvo normalios karinės pratybos, Rusija nėra pavojinga valstybė, užsimirškit. Tokią mintį skleis ir Kremliaus globojami vietiniai ruporai Lietuvoje ir kur nors NATO sostinėse, siūlydami nebedidinti gynybos biudžeto, gal net mažinti NATO sąjungininkų pajėgas.
Turime nepamiršti ir to, kad Putino vadovaujama Rusija supranta tik jėgos kalbą, todėl būtina toliau tęsti gynybos stiprinimo politiką.
Lietuva ir NATO gavo gerą progą įvertinti savo pajėgumų, ypač žvalgybų ir kitų tarnybų gebėjimus, padėtį, gavo daug vertingos informacijos apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų būklę. Lietuvos saugumo, gynybos tarnyboms tai buvo geros pamokos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dar nagrinėsime detaliau, tačiau jau dabar aišku, kad šiandien Lietuva kartu su sąjungininkais yra žymiai aukštesniame patirties ir gebėjimų lygyje, nei buvome prieš ketverius metus.