Bet visa tai nublanksta prieš gebėjimą greitkelyje akimirksniu apsisukti 180 laipsnių kampu.
Ir kaip jiems tokie fokusai pavyksta? O labai paprastai. Viens, ir viskas.
Lengvatos naikinimas: ko čia šokinėjat prieš premjerą?
2016-ųjų spalis. Iškart po pirmojo rinkimų į Seimą turo finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškia, kad PVM lengvata centralizuotam šildymui bus naikinama, lėšų biudžete nenumatyta. Nori nenori pagalvoji, kad pradedantieji politikos vairuotojai taip pat turėtų užsiklijuoti „žalią lapą“.
Tuometį premjerą A. Butkevičių, Seimo pakampėse aidint politinių konkurentų plojimams, ištinka šokas. Nenuostabu: savo limuzino padangas jau buvo pradūręs per 2015 metų savivaldybių tarybų ir pirmuosius tiesioginius mero rinkimus. Vis dėl tos nelemtos PVM lengvatos centralizuotam šildymui, kurią jis pats, A. Butkevičius, prieš pat rinkimus užsimojo panaikinti.
Tuomet net saviškiams iš regionų, pasisakantiems už lengvatos išsaugojimą, tenka grasinti STT. Ko čia šokinėjat prieš premjerą? A. Butkevičius taip įsibėgėja, kad ženklą „STOP“ pralekia nė nestabteldamas. Nenorom sustoja tik prasidėjus rinkimų kampanijai, kai į garsinius premjero kortežo signalus sureagavę rinkėjai papila ant kelio vinių.
2016-ųjų spalį A. Butkevičius jau gudresnis, apsisukęs 180 laipsnių kampu, finansų ministrės iniciatyvai naikinti lengvatą pasipriešina nedviprasmiškai. R. Budbergytė nepasiduoda, atsišaudo iki paskutinio pistono: lengvatą naikinti, ji socialiai neteisinga, nes ja naudojasi ir turtingieji.
Lengvata išlieka. Praeina geras pusmetis. Ir vėl tobulas posūkis greitkelyje 180 laipsnių kampu. Sunku nebuvo.
Šiandien Seimo narė R. Budbergytė yra tarp aršiausių kovotojų už vasarą panaikintos PVM lengvatos sugrąžinimą, o tokius valdančiųjų veiksmus vadina „malkų priskaldymu“. Maža to, reikalaujama suteikti PVM lengvatas visiems ir visoms kuro rūšims (iš kurių gaminama šiluma), visiems namams ir gyvenamiesiems būstams.
Lyg ir gražu. Vis daugiau laimingų žmonių. Tik kaip ten su tais nacionalinės politikos vairavo ypatumais? Dar prieš nepilnus metus juk buvo važiuojama priešinga kryptimi – lengvata visiems gyventojams yra socialiai neteisinga ir mirtinai nuodėminga?
Lengvatos įvedimas: kaip atpiginti populizmą?
2007-ųjų sausis. Valstybės kontrolė, vadovaujama R. Budbergytės, teikia visuomenei ataskaitą, kaip lengvatinis PVM tarifas paveikė prekių ir paslaugų kainas. Kokia tiesioginė nauda vartotojams?
Auditoriai kerta iš peties: didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių ar paslaugų vartotojai, bet tokias prekes ir paslaugas teikiančios įmonės. Mėsos, paukštienos ir žuvies produkcijos kainoms nustatytos mokesčio lengvatos turėjo tik nedidelį trumpalaikį poveikį – leido laikinai sumažinti kainas ir tik sulėtinti jų augimą.
Valstybės kontrolierei R. Budbergytei tenka pripažinti, kad „lengvatinio PVM tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti“. O auditoriai rekomenduoja svarstyti galimybes visoms prekėms ir paslaugoms taikyti vienodą mokesčio tarifą, atsisakant taikomų PVM lengvatų ir nenustatant naujų.
Nustebsite, bet mes vėl 180 laipsnių posūkyje.
Šiandien Seimo narė R. Budbergytė siūlo „rimtai pasvarstyti galimybę įvesti PVM lengvatas kasdienio naudojimo maisto produktams (pienui, mėsai, daržovėms), ką turi padarę beveik visos ES šalys“. Taip pat apgailestauja, kad „Lietuvoje nesiryžtama įvesti PVM lengvatų būtiniausiems maisto produktams dėl įsišaknijusios išankstinės nuostatos, kad verslo įmonės paprasčiausiai pasisavins dalį sumažėjusių kaštų“.
Ir kas paneigs, kad populizmas taip pat turi savo buhalteriją, savo kainą ir tiesioginius naudos gavėjus, kuriuos dar 2007-aisiais labai puikiai įvardijo ta pati Valstybės kontrolė?
Ir tada galima metų metus viešai lieti ašaras dėl socialinės atskirties ir ieškoti atsakymų, dėl ko tos kainos kyla. Dėl mažos atviros rinkos, dėl oligopolijų ir monopolijų. Dėl didėjančių atlyginimų, šešėlinės ekonomikos, emigrantų pinigų ir t. t. Viskas tiesa, bet viena priežastis dažniausiai nutylima – kainas bei išlaidas didina ir politikų posūkiai 180 laipsnių kampu: manipuliavimas informacija, nedeklaruoti interesai ir juos lydintis populizmas, nenuoseklumas ir nenuoširdumas.
Ir dar įsitikinimas, kad dauguma rinkėjų – tik praradę atmintį kėgliai politikos greitkelyje, kuriame posūkiai 180 laipsnių kampu – nei baudžiami, nei politiškai mirtini.