Bendradarbiaudami su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Suomijos, Kanados bei Olandijos universitetais tiriame visuomenės socialinės raidos problemas Lietuvoje ir pasaulyje bei analizuojame Suomijos ir kitų šalių patirtį ir vykdomus eksperimentus diegiant universalių bazinių pajamų metodą (UBP).

Mokslininkai jungiasi ir meta iššūkį žmonių skurdui

Bazinės pajamos – tai tokios universalios pajamos, kurias gauna kiekvienas šalies pilietis nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos. UBP suma, kurią kiekvieną mėnesį gauna gyventojai, yra visiems vienoda, ji nepriklauso nuo kitų gaunamų pajamų bei nuo turtinės padėties ir garantuoja žmogui pakankamą pragyvenimui pinigų kiekį būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Tokias pajamas gautų visi šalies gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus, statuso, turto, pajamų. Šie nedideli, kiekvienam piliečiui mokami pinigai padarytų stiprų poveikį šalies ekonomikai, nes tos nedidelės bazinės pajamos iš karto cirkuliuotų žmonių lėšų naudojimo apyvartoje. Sustiprėtų verslas, kurtųsi darbo vietos, išaugtų vartojimas, mažėtų emigracija, korupcija ir šešėlinė ekonomika.

Birutė Visokavičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Nors UBP metodas ekonomikos teorijoje nėra naujas, tačiau praktikoje vis dar yra unikalus dėl savo pritaikymo. Kita vertus, būtų sunku rasti tokią valstybę, kuri vienaip ar kitaip nebūtų nagrinėjusi, pritaikiusi, eksperimentavusi ir bent iš dalies įgyvendinusi UBP metodą dėl savo pačių ekonomikos augimo, pajamų tvarumo, vartojimo, aukštųjų technologijų diegimo ir investavimo. Ekonomikos bei socialinės gerovės pagrindą sudaro būtent žmogaus galimybės, poreikiai ir intelektinės vertybės. Geriausi mokslo ir technologijų pasiekimai liks nepanaudoti, jeigu žmonės neturės galimybės tais pasiekimais naudotis, todėl demokratinio pasaulio lyderiai ir valstybių vadovai teigia, jog valstybė skolinga savo skurstantiems, atskirtyje gyvenantiems žmonėms, jeigu jie negali oriai gyventi, mokytis ir tobulėti kartu su turtingąja visuomenės dalimi. Tokia filosofija nėra absoliučios lygybės siekimas, tačiau išreiškia atsakomybę už tas vertybes, kurias žmonės jau seniai sukūrė mums, gyvenantiems šių dienų pasaulyje ir Lietuvoje.

Šiandien socialinė sanglauda skamba kaip būtinybė naujai tikrovei, tai – ne iliuzija, ne svajonė, o valstybių politikos ir ekonomikos tikslas.

Neatsitiktinai praeityje, dar XX amžiaus ketvirto dešimtmečio metu, po JAV didžiosios depresijos ekonomika atsigavo tik po radikalių monetarinės politikos ir aukso standarto pakeitimo priemonių arba Vokietijos ekonomika po II pasaulinio karo. Padidintos žmonių pajamos ir kapitalo grąža paskatino verslo plėtrą, užimtumą ir ekonomikos augimą. Šiandienos problema Lietuvoje panaši – tai mažos pajamos ir ekonomikos nuosmukis.

Neatsitiktinai 2017 m. Pasaulio ekonomikos forume Davose diskusijos universalių bazinių pajamų visiems tema susilaukė neįtikėtinai didelio dalyvių susidomėjimo, persikėlė ir į kitas temines sesijas. „Mes visi turime turėti bazines pajamas. Mūsų tikslas turi būti kiekvieno žmogaus, gyvenančio šiame pasaulyje, gyvenimo standartų augimas kartu“, sakė J. Biden, buvęs JAV viceprezidentas.

Šiandien socialinė sanglauda skamba kaip būtinybė naujai tikrovei, tai – ne iliuzija, ne svajonė, o valstybių politikos ir ekonomikos tikslas. Universalios bazinės pajamos ne panacėja, bet bazinis žmogaus saugumas, pabrėžia ilgus dešimtmečius tyrinėję socialinės atskirties problemas JAV, Kanados, Indijos, Jungtinės Karalystės, Izraelio ir kitų šalių mokslininkai R. Baldwin, G. Standing, A. Kant, M. Sandel ir kiti.

Mūsų Valstybės galioje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, yra pakankamas arsenalas monetarinių ir fiskalinių priemonių, instrumentų bei šaltinių, kuriuos panaudojus universalioms bazinėms pajamoms, efektyviai įdarbintume savo šalies potencialą, valstybės ir privatų turtą, ir užtikrintume savo žmonėms saugų, laikmetį atitinkantį gyvenimą.

Vyriausybės turėtų mokėti savo piliečiams papildomas pajamas pragyvenimui, nes jos buvo uždirbtos ankstesniuose jų darbuose. Taip į universalias bazines pajamas žvelgia pasaulio ekonomistai (pvz., M. Benioff, Pasaulio ekonomikos forumo Fondo valdybos narys), taip Lietuvos žmonių pajamas matome ir mes, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino Technikos universiteto suburta mokslininkų grupė. Visuomenės turtą kaip materialųjį gerovės pagrindą kūrė, saugojo visos buvusios kartos, todėl negalime būti abejingi savo žmonėms, kurie savo darbu kūrė ir kuria ateities kartoms reikalingą pridėtinę vertę, gerovę, mokslą, turtą, kultūrą, kuri ves valstybę pažangos keliu. O ir geriausi mokslo ir technologijų pasiekimai taps beverčiais, jeigu skurstantys žmonės neturės galimybės mokytis, tobulėti ir tais pasiekimais naudotis. Todėl tik keisdami taikomus socialinės politikos metodus, priemones ir instrumentus pažangesnėmis, efektyvesnėmis galėsime modernizuoti, reformuoti valstybės politiką ir ekonomiką.

Romualdas Ginevičius

Lietuvos socialinei sistemai reikia visuomenei naudingo sprendimo

Mūsų Valstybės galioje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, yra pakankamas arsenalas monetarinių ir fiskalinių priemonių, instrumentų bei šaltinių, kuriuos panaudojus universalioms bazinėms pajamoms, efektyviai įdarbintume savo šalies potencialą, valstybės ir privatų turtą, ir užtikrintume savo žmonėms saugų, laikmetį atitinkantį gyvenimą. Didelė dalis tų šaltinių randasi valstybės ir savivaldybių biudžetuose, dar didesnė – Lietuvos žmonių ir verslo subjektų lėšose, šalies pramonėje ir statybose, mokslo pasiekimuose ir institucijose, Lietuvos ir užsienio bankuose, vertybinių popierių lėšose, fonduose, Lietuvos aukso ir valiutos rezervuose ir kitame valstybės turte, kurį efektyviai naudojant atsiranda realūs universalių bazinių pajamų šaltiniai, tokie kaip:

1. Dabartiniu metu mokamos visos socialinės išmokos pašalpoms, kompensacijoms ir jų administravimo išlaidos patalpų išlaikymui, darbo užmokesčiui, logistikai ir kt. – toks būtų pirmasis biudžeto šaltinis;
2. atlaisvintos patalpos ir žmonės būtų panaudoti aukštesnės kvalifikacijos darbui, toks būtų antrasis biudžeto šaltinis;
3. papildomai gautos pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus dėl padidėjusio būtiniausių prekių ir paslaugų vartojimo, investicijų, valstybės paslaugų ir kt. mokestinių pajamų, kurios išaugtų pradėjus įgyvendinti UBP metodą – toks būtų trečiasis biudžeto šaltinis;
4. išleisti tiksliniai valstybės vertybiniai popieriai ir tuo pagrindu gautos lėšos – ketvirtasis UBP finansavimo šaltinis;
5. Lietuvos žmonių ir verslo kompanijų indėliai bankuose, unijose, panaudojus juos investicijoms Lietuvoje tiesiogiai per fondus ir bankų kreditus, ar per vertybinius popierius – toks penktasis UBP finansavimo šaltinis, nes padidėjusi pinigų paklausa skatina pinigų pasiūlą ir tai reiškia, jog mūsų pinigai bankuose turės efektyvesnę paklausą ir tarnaus investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui, mokslui, verslo plėtrai. Tokiu būdu augs šalies bendrasis nacionalinis produktas;
6. ES parama ir kiti užsienio ir šalies fondai – šeštasis UBP finansavimo šaltinis;
7. įgyvendinus šį UBP modelį, UBP dėka didės valstybės biudžeto ir fondų lėšos – septintasis UBP šaltinis;
8. Valstybės aukso ir valiutos rezervai, tarnaujantys kaip garantas fondams, kreditiniams ištekliams ir tiesioginiam investavimui taip pat papildys biudžetą ir būtų aštuntasis UBP šaltinis;
9. šešėlinėje ekonomikoje šiuo metu cirkuliuojančios nelegalios lėšos, įdiegus UBP pajamas šalyje mažins šešėlį ir taip pat papildys valstybės biudžetą, toks būtų devintasis UBP finansavimo šaltinis;
10. įdiegus UBP, atsiradus smulkiam ir vidutiniam verslui ir atgijus vidurinei klasei, augantis bendrasis nacionalinis produktas ir sukurta pridėtinė vertė didintų bendrąsias nacionalines pajamas ir būtų dešimtasis UBP finansavimo šaltinis;
11. universalios bazinės pajamos padidintų pinigų apyvartą šalyje ir visumoje, panaudojus viršuje nurodytus šaltinius, didintų darbo našumą ir taptų vienuoliktuoju UBP finansavimo šaltiniu.

Algirdas Miškinis
Foto: Asmeninis archyvas

Todėl nebegalime vien senais valstybės biudžeto formavimo metodais ir instrumentais gyventi ir egzistuoti, negalime, nematydami viso arsenalo monetarinių ir fiskalinių, pinigų politikos ir fiskalinės politikos priemonių įveikti skurdo ir atskirties, nepakankamų pragyvenimui pajamų net savo šalies viduriniosios klasės sluoksniuose, ten, kur žmonės dirba ir vartoja daugiausiai, negalime sumažinti dėl skurdo atsiradusių vis didėjančių emigracijos srautų ir sugrąžinti emigrantų. Ekonomikos mokslas ir reali šalies ekonomika neatsiejami vienas nuo kito ir negali egzistuoti atskirai, todėl ir siūlome šį UBP pajamų metodą, siekdami išspręsti socialinės atskirties problemas Lietuvoje vardan visų mūsų dabarties ir ateities.