Balsuos partijos Taryba ar nenubalsuos už tas pačias skyrybas? Pasirašys socialdemokratų frakcija memorandumą su valstiečiais dėl to, kad kada nors svarstys progresinių mokesčių klausimą, ar nepasirašys?
Atrodo, kad tai yra tapę svarbiausia Lietuvos viešojo gyvenimo tema. Tai svarsto ne tik patys socialdemokratai, bet ir Premjeras, Prezidentė ir visa žiniasklaida. Lyg tai būtų pats svarbiausias valstybės klausimas.
Esu rašęs tekste apie „nuobodžias prognozes“, kad visa ši socialdemokratų „muilo opera“ yra atsibodusi ir neverta tokio dėmesio, nes kad ir kaip ji baigtųsi, kad ir kokį sprendimą priimtų socialdemokratų partijos Taryba – iš esmės niekas nesikeis socialdemokratų faktinėje būsenoje ir elgsenoje. Jie ir toliau kartais balsuos už Vyriausybės sprendimus, o kartais balsuos prieš (kaip kad darė iki šiol). Jie ir toliau vadovaus 4 Seimo komitetams, kaip kad iki šiol vadovavo (nes taip susitars su valstiečiais Seime).
Jie ir toliau turės 2 Seimo Pirmininko pavaduotojus – tiek pat, kiek iki šiol turėjo (nes Seimo Pirmininkas nesiūlys kurio nors atstatydinti). Jie ir toliau užims bent 2 iš dabar užimamų 3 ministrų postų (nes bent 2 ministrai pasiskelbs nepriklausomais). Kitaip sakant – niekas nesikeis, nepaisant to, kad socialdemokratų Taryba priims sprendimą išeiti į opoziciją.
Todėl G. Paluckas jau šiandien turėtų aiškiai atsakyti į keletą paprastų klausimų, kurie padėtų suprasti, dėl ko asmeniškai Gintautas Paluckas kovoja šioje niekaip nesibaigiančioje „muilo operoje“:
1) Ar socialdemokratų Tarybai priėmus sprendimą, kad socialdemokratai turi nutraukti koalicijos sutartį ir turi trauktis į opoziciją, bus reikalaujama, kad socialdemokratų atstovai, šiandien vadovaujantys Seimo komitetams (G. Kirkilas, J. Bernatonis, A. Sysas, J. Sabatauskas), trauktųsi iš užimamų pareigų?
2) Ar socialdemokratams priėmus sprendimą trauktis į opoziciją, bus reikalaujama, kad socialdemokratų deleguoti ministrai (L. Linkevičius, M. Sinkevičius, M. Vainiutė) taip pat trauktųsi iš savo pareigų? Ar socialdemokratai inicijuos nepasitikėjimo jais procedūrą Seime, telkdami visos opozicijos balsus, tuo atveju jeigu ministrai atsisakytų trauktis iš pareigų?
Senoji socialdemokratų karta, taip pat kaip ir kažkada komunistai, yra gabūs „išeidami pasilikti“. Todėl G. Paluckas turi atsakyti ir į dar vieną klausimą:
Ar G. Paluckas yra pasiruošęs pats „išeiti“ tuo atveju, jeigu socialdemokratai, per Tarybos posėdį garsiai paskelbę, kad išeina į opoziciją, po to faktiškai „išeidami pasiliks“: tai yra ir toliau tie patys socialdemokratų paskirti ar deleguoti asmenys užims tuos pačius Seimo komitetų pirmininkų ir ministrų postus?
Senovėje ir šiais laikais karžygiams sako: „be reikalo – kardo nepakelk, be garbės – nenuleisk“. G. Paluckas kardą aukštai pakėlė. Neatsakytu lieka klausimas – su kokia garbe jis tą kardą nuleis. Gintautas turi žinoti, kad tai bus pagrindinis klausimas po prognozuojamo socialdemokratų Tarybos sprendimo.