Panašu, kad VĮ „Lietuvos oro uostai“ (LOU), atidavę duoklę Kaunui, nelabai linkę ir nusiteikę investuoti į Kauno oro uosto (KOU) tolimesnę plėtrą. Vėl viskas suksis tik apie Vilniaus oro uostą (VOU), nes, kaip pranešama, jau numatytas „naujas trejų metų terminalo rekonstrukcijos projektas Vilniuje“. Taigi kalbos, kad per ateinančius 10 metų Lietuvai reikės naujo oro uosto ir kad Kaunas turės šansą, ir liks kalbomis bei prisiminimais apie laikiną šlovę.
Visos kitos aplinkybės sako, kad artimiausiu metu bus investuojama tik į VOU, nes buvęs Seimas dar 2016 m. birželį priėmė Lietuvos oro uostų koncesijos įstatymą, pagal kurį visi trys LOU filialai (VOU, KOU ir POU) bus perleisti tarptautiniam koncesininkui, oficialiai skelbiama, kad iki 2019 m. I ketvirčio. Aišku, viskas dėl kilnių tikslų: gauti maksimalią naudą Valstybei, didinti šalies pasiekiamumą, užtikrinti investicijas į oro uostų infrastruktūrą, generuoti koncesijos mokestį Valstybei ir užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus!
Gerai, jei koncesininkas matys šalies oro transporto 25–40 metų perspektyvą, išnaudos dabartines investicijas Sostinėje ir lygiagrečiai galvos apie tuos Lietuvai per artimiausius metus prognozuojamus apie 8 mln. oro keleivių ir jų tolygų pasiskirstymą, o kartu įvertins Kauno ir Palangos potencialus. 2016-ieji Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai: per tris oro uostus aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkst. Tikėtina, kad 2017 m. keleivių skaičius viršys 5 mln., o jau kitame dešimtmetyje ir virš 10 mln. keleivių. Viskas kaip ir gražu mūsų padangėje.
Tačiau iš šios LRV ar Seimo pusės mažai girdėti pasisakymų ar svarstymų dėl tolesnių veiksmų po įstatymo priėmimo dėl paminėtosios oro koncesijos įgyvendinimo. Tikiu, kad nenutiks taip, kaip su Vilniaus--Utenos kelio koncesija, kai vienas Seimas pritaria, kitas atšaukia. Dabartinis Seimas prailgino koncesijų laikotarpį daugiau nei 25 m., o Susisiekimo ministras pasidžiaugė, kad tai atveria kelią didesniam projektui. Pagal įstatymo nuostatas, galutinė oro koncesijos sutartis dar turės būti aprobuota Seime ir mes dar išgirsime apie planuojamą oro uostų vystymo kryptį.
O kol kas LRV programoje radau tik tokį 95.2. punktą, kur sakoma, kad „skatins Lietuvos pasiekiamumo oro transportu didinimą. Sieks, kad Lietuvoje formuotųsi aviacinio tranzito mazgas, nefinansinėmis priemonėmis rems bazinės aviakompanijos atsiradimą. Šiuo klausimu svarstys galimybes veikti kartu su Latvija. Rems aviacijos techninio aptarnavimo paslaugų plėtrą Kaune ir Vilniuje. Skatins naujų, mažiau aplinką teršiančių lėktuvų naudojimą“. Apie oro uostų koncesiją nė žodžio, bet broliukai latviai paminėti.
Štai Graikija, gal mums ir ne pavyzdys, bet šiemet žengė rimtą koncesinį žingsnį: 14 regioninių oro uostų perdavė valdyti Vokietijos „Fraport“, t. y. Frankfurto oro uosto operatorei ir trečiai pagal dydį Europoje. Planuojama, kad per 40 metų koncesininkas į tuos oro uostus investuos daugiau kaip 1,2 mlrd. eurų, o visa infrastruktūra ir pastatai toliau nuosavybės teise priklausys Graikijos valstybei. Nors į šį koncesijos projektą nepatenka Atėnų oro uostas, tačiau šie keliolika regioninių oro uostų Graikijoje 2016 m. aptarnavo apie 25 mln. žmonių. Skaičiai gerokai didesni nei Lietuvos oro uostose, todėl būtų sėkmė privilioti analogišką operatorių su panašiomis investicijomis.
Pagal paskutinius Susisiekimo ministerijos pranešimus, Lietuvos oro uostų koncesininko parinkimo konkursas keliasi į 2018 m. Teigiama, kad į visus klausimus atsakys studija, pinigai ir skaičiai. Tikėtina, tačiau lygiagrečiai LOU vadovas G. Almantas teigia, kad „kalba eina arba apie daug didesnio terminalo statybą Vilniuje, arba kažkokią naują alternatyvą – tai galėtų būti naujas oro uostas“. Ir tuomet kyla klausimas, kodėl pamirštamas Kauno oro uosto potencialas ir jo plėtros galimybė, kuri praktiškai neapribota kaip Vilniaus oro uosto. Labai norisi tikėti, kad studijos rengėjams nėra pavesta vienintelė užduotis, t. y. vertinti tik Vilniaus oro uosto naujo terminalo arba visai naujo oro uosto galimybes.
Tiek apie vartus, mazgus ir terminalus. Labai norėtųsi, kad ši oro uosto koncesija galutinėje stadijoje sulauktų panašių diskusijų kaip, pvz., dėl urėdijų, o išsamesnės informacijos būtų tiek, kiek apie laikiną Kauno oro uosto veiklą pastarąjį mėnesį ir jo pasiekiamumą iš Sostinės.