Žymūs aviacijos ir skrydžių valdymo specialistai konservatorius Mykolas Majauskas ir liberalas Simonas Gentvilas pabandę užšokti ant populizmo vežimėlio ir raginę atidėti skrydžių perkėlimą, nes „tinkamai nepasiruošta“, dabar nukritę nuo vežimėlio pučia sumuštas vietas ir tikina partijų bičiulius, kad visai neskaudėjo.
Bet tokie populistiniai politikų paūkčiojimai atitinka ir bendrą visuomenės nusiteikimą – tam tikrą nusivylimą, kad jau nieko nebegalime padaryti. Ir štai kai sėkmingai padarėm kažką sąlyginai nedidelio – išsyk euforija, šimtai įrašų socialinėje erdvėje ir pagyrų lavina.
Normaliai funkcionuojančios valstybės kokybiškai įvykdytas viešasis projektas. Bet ne amžiaus sėkmė, ne mirties kelio vardo nusikračiusi Via Baltica, ne modernus konferencijų centras ir ne nacionalinis ar lokalinis stadionas.
Aha, štai kodėl mes taip jaudinamės dėl kiekvieno viešojo projekto. Nes kambaryje yra dramblys vardu Stadionas.
Ir tas dramblys yra nacionalinė gėda, opa ir piktybinis auglys vienu metu. Turbūt tūkstantį kartų piktinomės, kad esame vienintelė Europos valstybė, neturinti normalaus stadiono, tūkstantį kartų buvome teisūs ir dar tūkstantį kartų piktinsimės.
Nes nuolat bus dirgiklių, kurie tą gėdą ir tą opą primins. Jeigu jau būsime numirę, tai perduosim skausmą savo vaikams, o šie anūkams.
Naujausias dirgiklis – Makedonijoje vykusios UEFA Supertaurės rungtynės tarp „Madrido Realo“ ir „Mančesterio United“, ir žinia, kad kitais metais Supertaurės rungtynės vyks Taline. Ir tą pačią dieną mūsų mylimos sostinės valdžios ramiu veidu ištransliuota žinia, kad nacionalinio stadiono statybos konkurse greičiausiai liks tik vienas dalyvis.
Konkurso ir stadiono ateitis dar kartą pakibo ūkuose. Meras Šimašius tvirtina, kad procesas bus tęsiamas, nes ir „su vienu dalyviu galima derėtis ir šnekėtis“. Prieš metus meras tikino, kad stadionas tikrai bus ir vyksta labai aktyvios investuotojų paieškos. Paieškų aktyvumo rezultatus matome – sveiki, draugai, aš Rubikonas.
O gal iš tiesų stadionų statyba toks neperspektyvus dalykas, kad Europos verslininkai ir vystytojai nemato čia jokios naudos. Va, koks mes unikalus kraštas, absoliučiai visoje Europoje verslas ir vietinė valdžia naudą mato, tik mūsų gintaro šalyje ne. Išskyrus Rubikoną.
Lenkijoje per trejus metus pastatyti septyni nauji stadionai. Septyni! Ir čia po 2012 metų Europos futbolo čempionato.
Bet mes turime ilgą ir šlovingą malimo liežuviu, tuščio kalbėjimo ir, cituojant Vladą Garastą, „perdimo į vandenį“ istoriją. Štai Vilniaus stadiono epo chronologija.
2017 rugpjūtis – Nacionalinio stadiono konkurse lieka vienintelė bendrovė
2017 gegužė – Nacionalinio stadiono konkurse lieka dvi bendrovės
2017 kovas – Nacionalinio stadiono konkurse keturios bendrovės, dvi nežinomos
2016 lapkritis – Nacionalinis stadionas bus – sako Remigijus Šimašius.
2016 birželis – keičiamos Nacionalinio stadiono statybos sąlygos
2016 vasaris – Nacionalinis stadionas iš mirties taško bus stumiamas balandį
2015 gruodis – Nacionalinio stadiono statytojas bus pasirinktas iki kitų metų pabaigos
2015 spalis – Nacionalinio stadiono statytojas turėtų būti pasirinktas iki kitų metų vasario
2015 balandis – Butkevičius su Šimašium tikina, kad 2018 metais Nacionalinis stadionas bus
2014 gegužė – iki 2016 metų Nacionalinis stadionas bus užtikrino meras ir kandidatas į prezidentus Artūras Zuokas
2014 vasaris – Vilniaus vicemeras: „Mes turim premjero Butkevičiaus įsakymą, kad Nacionaliniame stadione 2016 metų liepą vyktų Dainų šventė ir taip bus“
2013 gegužė – vidaus reikalų ministras užtikrino, kad Nacionalinis stadionas bus baigtas iki 2016 metų
2011 kovas – premjeras Kubilius sako, kad kai atvažiuos Madrido Real, tada bus ir Nacionalinis stadionas
2011 sausis – sostinės vicemeras Adomavičius tikina, kad Nacionalinį stadioną pradėjus darbus dabar galima baigti iki 2013 metų
2008 kovas – sostinės valdžia sako, kad iki 2009 metų Nacionalinio stadiono greičiausiai pabaigti nepavyks.
Jau dešimt metų kaip visa sostinės valdžia atitinka dviejų I kriterijų: impotentai ir intrigantai. Ir nepanašu, kad tai praeitų, nes nacionalinis stadionas skendi ūkuose.
Jeigu impotencijos apimtame Vilniuje kranai nekyla į viršų, galbūt gali padėti Kaunas? Čia prieš kelias dienas su fanfaromis pristatytas Kauno stadiono rekonstrukcijos projektas. Viskas atrodo puikiai – 15 000 vietų futbolo metu, 30 000 vietų koncertų metu, šildoma danga, stogas.
Kauno valdžia tvirtina, jei konkurse nebus netikėtumų, statybų darbai prasidėtų šių metų pabaigoje ar kitų pradžioj. Stadiono atidarymas planuojamas 2019 metų I-II ketvirtį. Pasak Kauno mero, tai bus moderniausias stadionas Lietuvoje (na, realiai kartelė nelabai aukštai užkelta).
Bet kaip Vilnius su nacionaliniu, taip Kaunas su DG stadionu turi tą pačią ilgą ir šlovingą tuščių kalbų ir pažadų istoriją. Prie visų valdžių. Pažiūrėkite į antrojo miesto chronologiją.
2016 ruduo – Kauno valdžia informuoja, kad projektas vyksta normaliu tempu, rekonstrukcijos darbai prasidės 2017 vasarą
2016 vasara – Savivaldybės reklaminiai straipsniai žada, 2016 rudenį turės startuoti darbai.
2016 kovas – Kauno valdžia ir projekto vadovai tvirtina, kad rekonstrukcijos darbus galima pradėti jau 2016 pabaigoje.
2015 rugsėjis – Kauno meras Matijošaitis patvirtino, kad pinigai stadiono rekonstrukcijai yra ir ji bus pradėta greitai.
2016 pirmoje pusėje startuos darbai, 2018 metais stadionas bus pilnai rekonstruotas. Kupčinskas sako, kad čia viskas dėl jo nuopelnų. VRM ministras Skvernelis mano, kad jau spalį prasidės realūs darbai.
2014 kovas – Kauno meras Kupčinskas užtikrino, kad rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti 2015 metais ir 2017 jau būtų viskas baigta.
2013 gegužė – Kauno meras Kupčinskas siūlo nestatyti nacionalinio stadiono Vilniuje, o žada sutvarkyti Kauno stadioną ir paversti nacionalinės reikšmės objektu.
2011 pabaiga – LFF susipyko su Kauno valdžia dėl stadiono rekonstrukcijos, bet viešieji pirkimai prasidės 2012 metais ir bus prašoma pinigų iš Vyriausybės
2011 rugsėjis – Kauno meras Mikaitis pažadėjo, kad kitais metais bus pradėta rekonstrukcija ir stadionas nebedarys gėdos Kaunui.
2011 vidurys – LFF bendradarbiauja su Kauno valdžia ir tikina, kad Kaune greitu metu atsiras UEFA Čempionų lygos standartus atitinkantis stadionas.
2011 metų pradžia – LFF sako, kad Kauno valdžia nesiruošia investuoti į stadiono rekonstrukciją, Kauno valdžia sako, kad LFF meluoja.
2008 gruodis – Kauno valdžia pažadėjo, kad rekonstruotas stadionas taps moderniausiu Lietuvoje.
2008 kovas – Kauno meras Kupčinskas žada, kad Vyriausybės lėšos stadiono rekonstrukcijai juos pasieks per trejus metus, bet kreipėsi, kad būtų greičiau.
2007 gruodis – Kauno valdžia tikina, kad stadionas bus rekonstruotas per dvejus metus iki 2009.
2007 spalis – Kauno valdžia nusprendė privačiam kapitalui stadiono neatiduoti
2007 rugsėjis – FBK Kaunas ir Ūkio bankas sėkmingai juda link Kauno stadiono perėmimo ir rekonstravimo. Stadionas turėtų būti sutvarkytas iki 2010 metų
Vėl tas pats. Melai, muilo burbulai ir tušti pažadai. Dabartinė Kauno valdžia teisinasi, kad darbus stabdė piliečių skundai. Tai reikėjo į areštinę preventyviai visus įmesti ir nebūtų tų skundų.
Bet jeigu Vilniuje nesimato net vilties spindulėlio, tai Kaunu norėtųsi tikėti. Labai norėtųsi tikėti, kad šitai Kauno valdžiai pavyks nutraukti „Stadiono“ užkeikimą viešajam sektoriuje ir aplenkęs Vilnių (kuris dabar iš viso bimbinėja, pasimetęs kaip į prekybos centrą atvežtas indėnas iš Amazonės džiunglių) Kaunas 2019 metais pagaliau duos Lietuvai stadioną, dėl kurio negėda.
Tada miestui tik liks smulkmena – turėti normalų, ne sintetinį klubą, kuris žaistų tame stadione ir sutrauktų į rungtynes daugiau nei 75 žiūrovus įskaitant teisėjus ir balandžius. Kai tai parašiau socialiniame tinkle, iš karto atsirado burbančių, o kuo netinka Kauno „Žalgiris“ ar „Stumbras“. Oi, tiesiog puikūs klubai, su gilia istorija ir tradicijomis, didžiule sirgalių baze ir sutelkiantys už savęs visą miestą taip, kad rungtynių dieną nusidriekia miestiečių eilės.
O Vilnius, ką mūsų bejėgis besišypsantis Vilnius? Galės ramiai palaidoti vaikštantį numirėlį primenančią nacionalinio stadiono idėją ir toliau kalbėti apie miestą, kuriame gyventi gera. Nes panašu, kad net ir nedidelio jaukaus futbolo stadiono statyba Lietuvos valstybės sostinei ir jos merui yra neįkandama.
Haiku
Šypsokis, mere
Įbrisk į Rubikoną
Bus tų stadionų