Kuo tai susiję su prasidėjusia regioninių kelių tvarkymo įmonių valdymo pertvarka?

Praėjusiais metais „Organizacijų vystymo centro“ atliktoje studijoje konstatuota, jog Lietuvoje vis dar veikia 11 (!) valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių. Analizei pasirinkti 2015 metų duomenys, kai suminės šių įmonių lėšos sudarė 85,2 mln. eurų (294,2 mln. litų). Trys ketvirtadaliai (76,8 proc.) šios sumos sudaro tikslinės Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, kurios kaupiamos iš įvairių valstybės sprendimais paskirtų tikslinių mokesčių (65 proc. degalų akcizo, kelių mokesčiai, baudos ir kt.). Šiose įmonėse (be VĮ „Automagsitralė“) dirba daugiau nei 2400 darbuotojų. Jų darbo užmokesčiui ir Sodrai skirtos lėšos sudaro didžiausią įmonių išlaidų dalį ir siekia 40 proc.

Kodėl nuspręsta šias 11 įmonių sujungti į vieną valstybinę įmonę? Pagal EBPO siūlymus buvo svarstomos net keturios alternatyvos – įmonių stambinimas, jungimas į vieną valstybės įmonę, vienos akcinės bendrovės steigimas ir įmonių sujungimas su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Akivaizdu, kad šiandienos alternatyva – nieko nedarymas – jau nebėra tarp galimų pasirinkimų, todėl ekspertai pasiūlė rinktis pirmąją alternatyvą ir apjungti visas įmones į vieną valstybės įmonę.

Ką tai duos ir valstybei, ir kiekvienam iš mūsų, besinaudojančiam kelių infrastruktūra?

Racionalus ir efektyvus lėšų naudojimas leis sutaupyta bent 10 procentų visų skiriamų lėšų, o tai sudaro beveik 8,5 mln. eurų. Pagal galiojančius teisės aktus ši suma nebus grąžinta į valstybės biudžetą, o bus panaudojama kelių kokybės gerinimui.

Labai svarbu, jog visi įmonių techniniai specialistai ir darbininkai dirbs toliau – tai esminė reformos sąlyga. Tačiau pokyčiai neišvengiami tose srityse, kur etatai yra pertekliniai, neužimti arba vykdo iš esmės besidubliuojančias administracines funkcijas (finansų ir buhalterinės apskaitos, personalo valdymo, teisės, bendrųjų reikalų, vidaus audito). Po pertvarkos dėl efektyviau naudojamų administracinių išteklių suminė nauda sieks po 2-3 mln. eurų kasmet.

Politiniai sprendimai jau priimti, o administraciniai pokyčiai bus įgyvendintu jau nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Atskira dėmesio sritis – tai centralizuotai ir skaidriai dirbančios valstybės įmonės vykdomų pirkimų efektyvumas, kai dėl pirkimų masto gerės kaina, o galimybės „minkštajai“ korupcijai – mažės. Visa tai ne tokie jau ir menki žingsniai į priekį susisiekimo srityje. Galiu tik retoriškai paklausti, o kodėl šiems pokyčiams pradėti reikėjo tarptautinių organizacijų raginimo?

Ar anksčiau dirbusiems Susisiekimo ministrams 8,5 mln. eurų per metus yra per maža ir dėmesio neverta suma?