Viena grupelė jaunimo ką tik išvyko į Sibirą tvarkyti tremtinių kapų. Ir Plungės rajono vaikai viešėjo Rusijoje. Stovyklavo. Bet skirtingai nei misijos Sibire dalyviams, stovyklautojams ant galvos užvirto kibiras...oj...net ne vienas, o keli kibirai kritikos. Ir ne šiaip kritikos. Meras visą dieną aiškinasi, ministras Linas Linkevičius ir saugumo vadai aiškina, kaip galėjo atsitikti, kad vaikams į stovyklą Rusijoje buvo atvežti parodyti baikeriai. Ne šiaip baikeriai, o tie, kurių lyderis – politinis Kremliaus režimo veikėjas.
Meras A. Klišonis keliasi į 2003 metus, meta akmenį konservatoriams į kiemą ir sako: jei nebūtumėte pasirašę sutarties, tai nebūtume vežę vaikų. O bendradarbiauti reikia, nes jiems taip rekomendavo ir Užsienio reikalų ministerija, ir saugumas. Ir vaikai važiuoja ne tik į Rusiją, į Norvegiją taip pat. Ir Rusijos vaikai atvažiuoja čia, pas mus.
Net neabejoju, kad ir vaikai, ir jų tėvai ir savivaldybės darbuotojai, ir pats meras jaučiasi net ne kritikuojami, o rimtai puolami. Puolami be pagrindo ir ne dėl jų kaltės. Esą juk jie važiavo stovyklauti. Čia rusai, partneriai kalti, jie peržengė ribas ir jais, nekaltais, pasinaudojo. O tie, kurie klausosi, kitų savivaldybių gyventojai, jei klausosi ir žiūri žinias vasaros metą, irgi mano, kad plungiškius puola.
Lygiai kaip Gretos Kildišienės ir Ramūno Karbauskio gerbėjai mano, kad juos puola. Be pagrindo. Be reikalo. Nejaugi moteriškė negali parašyti knygos, jos išstatyti knygynų vitrinose, „Lietuvos pašto“ skyriuose ar platinti partiniuose renginiuose? Ar už tai reikia pulti ir persekioti taip visai be pagrindo R. Karbauskį?
Šiuos du visiškai skirtingus dalykus sieja viena gija. Mūsų, žmonių, Lietuvos visuomenės, naivumas. Apsimestinis ar natūralus, čia kitas klausimas, bet naivumas yra mūsų tikrasis priešas. Ir juo naudojasi visi, kas tik turi daugiau proto ar piktos valios.
R.Karbauskis meluoja ir žmonės tiki.
Naivuoliams užtenka, kad turtingas žmogus numeta jiems vieną kitą eurą, ir jie mano, kad jis daro gerus darbus. Naivuoliams užtenka R.Karbauskio paaiškinimo, kad jis nemeluoja, kai aiškina, kad susitikime su viešųjų ryšių specialistais ir G.Kildišiene jie aptarė partijos komunikacijos reikalus, o ne G.Kildišienės knygos platinimo aktualijas. Ir G.Kildišienės knyga yra išleista naivuoliams, kurių yra tikrai daugiau nei 30 tūkstančių, nebent sumanytume ieškoti kokios nors užslėptos gilios prasmės akmenėlių batuose motyve.
Lygiai tas pats naivumas yra Rusijos propagandos derlingiausia dirva. Ar gali rekomendacijomis įrodyti, kad nemokamų pietų nebūna ar kad šimtai milijonų, kuriuos Rusijos režimas skiria propagandai, reiškia tai, jog tai investicija ir ji turi turėti grąžą? Ir kad reikia pagaliau skirti, kur yra Rusijos žmonės ir kur yra Kremliaus režimas.
Tiesą pasakius, sunku suprasti, kur viso šito šaknys ir kur žmonės išbarstė sveiką protą. Sveiką protą ir kritišką žvilgsnį visų atžvilgiu. Ne kurio nors vieno atskirai, bet visų atžvilgiu.
Apsimesti nieko nesuprantančiu kartais yra naudinga, nes tuomet tarsi lieki neatsakingas net už savo klaidas. Kartais išties žmonės tuos pačius dalykus suvokia visiškai skirtingai, nes skirtingą suvokimą apie pasaulį ir apie žmones atsineša iš savo skirtingų šeimų ir jų patirčių. Bet kodėl taip lengva maustyti žmones tokiais pigiais triukais? Knygomis apie akmenėlius ir stovyklomis vaikams pagal bendradarbiavimo sutartį.
Gal nuskurdinti žmonės ir tiek daug kartų apgauti išsugdo savybę kabintis už bet kokios vilties it už šiaudo ir manyti, kad šįkart tikrai neapgaus? Ir ant visų, kurie beda pirštu į tą jų tikėjimą, jie labai pyksta? O gal išties tai ir yra pats tikriausias ir skaudžiausias įrodymas vis dar gyvo baudžiauninko mentaliteto... Negalvoti. Neklausti. Ir tikėti, kad duos.