Tačiau tai tik pirmieji ėjimai su naująja JAV administracija. Kaip viskas bus toliau, sudėtinga prognozuoti. Neabejoju, kad prasideda rimti procesai, kurie bus kitokie, nei buvo prie Barako Obamos.

Per pastaruosius šešiolika V. Putino valdžios metų visi JAV Prezidentai pradėdavo nuo to paties – žvelgdavo jam į akis arba perkraudinėdavo santykius. Tačiau šio JAV Prezidento komanda atrodo bent jau turinti planą arba jo ieškanti.

Prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda akivaizdžiai siekia valdyti situaciją, imtis iniciatyvų. Tai rodo ir ambasadoriaus Kurto Volkerio paskyrimas atstovu Ukrainai. Jis yra senatoriaus John McCain bendražygis ir bendramintis.

Perimti atiduotą iniciatyvą yra svarbiausia, nes iki šiol buvo tik reaguojama į tai, ką sugalvoja padaryti Kremlius.

Deja, bet charizmatiškasis ir populiarus Europoje B. Obama paliko daug vakuumo strategiškai svarbiuose regionuose. Sirija – ryškiausias to pavyzdys. O ir Ukraina iš jo negavo tokios paramos, kurios jai labiausiai reikėjo – ginklų apsiginti.
R.Juknevičienės paveikslėlis

Pacifizmas, kurį deklaruoja ne vienas kairiosios ideologijos politikas, nėra koks nors blogis. Tačiau pasyvus stebėjimas, kai kas nors yra spardomas ar yra ruošiamasi tą daryti, tikrai nėra gėris. Deja, pacifizmas yra utopija šiame netobulame pasaulyje. Kaip parodė Barako Obamos idėja „Nuclear zero“, dėl kurios jis didele dalimi vos išrinktas gavo Nobelio Taikos premiją, utopinis pacifizmas gali būti ir net labai žalingas.

Kol JAV ir kitos demokratijos mažino savo branduolinį arsenalą, jo nemodernizavo, Kremlius per tą laiką savo taktinį branduolinį ginklą padarė galingiausia šantažo priemone.

Šiandieniniame pasaulyje vienpusiškas pacifizmas veda į dideles nelaimes, kai nusikaltėliams laiku nepasakoma „NE“.

Per pastaruosius aštuonerius metus Kremlius įsitvirtino strategiškai svarbiose pozicijose palei visą NATO perimetrą: Arktis – Karaliaučius – Krymas – Sirija (žr. paveikslėlį).

NATO turi pajėgumų įveikti šiose zonose sukurtus A2/AD kompleksus, tačiau sudarytas rimtas apsunkinimas ginti tam tikras teritorijas, jei to prireiktų.

Galima visaip šaipytis iš detalių, tačiau dabartinis JAV Prezidentas yra aktyvi asmenybė.

Netikiu, kad jam patiktų V. Putino dominavimas.

Suprantama didžiulė JAV atsakomybė už pasaulio ateitį.

Suvaldyti agresyvų Kremlių šiandien yra svarbiausia. Gangsteris ne šiaip su šautuvu po Europą švaistosi, jo rankose didžiausias pasaulyje branduolinio ginklo arsenalas. Nuolat modernizuojamas arsenalas.

Ir ne vien po Europą.

Kremliui labai naudinga provokuoti ir eskaluoti įtampas visur, kur JAV gali įklimpti. Vienas tokių židinių – Šiaurės Korėja. Panašu, kad rusai skaičiuoja Vakarų galimybes veikti keliuose konfliktuose vienu metu. Jiems svarbu atitraukti dėmesį ir pajėgumus nuo vakarinių savo sienų, nuo Ukrainos.

Šiandien būtina sustabdyti tą keistai užsisukusią karuselę, kai Vakarai lyg užhipnotizuoti tik laukia, ką vėl padarys Putinas, kokie bus kiti jo žingsniai. Manau, kad visi svarbiausi asmenys Vašingtone tai puikiai supranta.

Kremliui naudingiausia yra tik kalbanti, bet aktyvių veiksmų nedrįstanti imtis JAV valdžia.

Manau, kad bus kitaip, nei buvo, kitaip, nei nori Kremlius.

JAV grįš prie aktyvios politikos.

Kritiką turėtų sušvelninti ir Valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono pasisakymas Kijeve – sankcijų atšaukimo nebus tol, kol Rusija nepasitrauks iš Ukrainos.

Kokia turi būti mūsų laikysena? Aktyvi. Ypač padedant Ukrainai. Ten mūsų saugumo fronto linija.

P. S. Šį tekstą rašiau dar nežinodama, kad JAV Lietuvoje jau dislokavo raketų kompleksą „Patriot“. Tai tik sutvirtino mano įsitikinimus, jog šampaną po rinkimų JAV Kremliuje gėrė visiški kvailiai.