Nors JAV prezidento kalboje daug dėmesio buvo skirta Lenkijos istorijai, D. Trumpo pasisakymą turėtumėme vertinti ne tik kaip kreipimąsi į lenkų tautą, bet ir į visas regiono tautas ir visą Europos Sąjungą. Savo kalboje Varšuvoje D. Trumpas siunčia kelias mums labai svarbias žinias:
Pirma. Varšuvos sukilimo istorija nepasikartos ir Lenkija bei jos kaimynės niekada nebus paliktos vienos tiek karinio, tiek energetinio saugumo prasme. D. Trumpo žodžiais, regiono valstybės daugiau niekada nebus vieno tiekėjo įkaitais.
Antra. D. Trumpas priminė apie Europos įsipareigojimus NATO bei apie NATO valstybių įsipareigojimą ginti kiekvieną savo narį (V straipsnį), ko seniai laukėme iš naujojo JAV prezidento. Didesnis JAV karinis buvimas Lenkijoje ne tik saugo mūsų laisvę, bet ir atveria kelius didesniam JAV įsitvirtinimui Baltijos šalyse.
Trečia. Labai svarbus ir kone istorinis buvo nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nusikaltimų palyginimas. Bolševizmui Kremliuje minint savo šimtmetį ir pavojui iš rytų atsikuriant, toks mūsų svarbiausio sąjungininko pareiškimas apie grėsmes yra itin svarbus.
Akivaizdu, kad D. Trumpas į Rytų Europą atvyko ieškoti draugų, nes senojoje Europoje į jį žiūrima skeptiškiau, kas, tiesą pasakius, mums nėra blogai – tai įrodo istorija kai Europoje nemėgstamo prezidento Georgo Busho kadencijos metu buvome priimti į NATO. Vis daugiau ekspertų teigia, kad mūsų regionas tampa patrauklus šiuolaikinei Amerikai dėl savo panašumų į ją, todėl šiuo vizitu JAV prezidentas nori pasiųsti žinia pasauliui, jog atėjo laikas pradėti įsiklausyti ir į mūsų regiono valstybių balsą.
Ne kartą minėjau, kad išsilaisvinę iš komunistinės priespaudos tapome tarsi amerikietiškos svajonės Europoje įsikūnijimu: į tarptautinius santykius vis dar žvelgiame vertybiškai, kaip amerikiečiai, pasižymime darbštumu ir puikia darbo etika, vis labiau nemėgstame valstybės brovimosi į privatų gyvenimą, stiprėjančių biurokratų bei kišimosi į mūsų laisvę bei tradicijas. Be to, turime visiškai sutampančią saugumo viziją. Nenuostabu, kad pasikeitus JAV prezidento administracijai, dvišaliuose santykiuose su JAV mums atsivėrė naujas galimybių langas, tačiau kaip artimiausiu metu tai galime išnaudoti?
Visų pirma, turime suprasti, kad Vašingtonas šiandien yra kone svarbiausia sostinė mums, tad jai turime skirti išskirtinį mūsų diplomatijos dėmesį. Situacija, kai aukšti JAV pareigūnai Lietuvą aplenkia arba lankosi joje dažniau nei mūsų atstovai nuvyksta į JAV, negali ilgai tęsti. Santykiuose su JAV pirmieji privalome rodyti iniciatyvą.
Užsienio reikalų ministerija ir visos kitos šakinės žinybos privalo toliau didinti Lietuvos ambasados JAV darbuotojų skaičių tam, kad dar labiau padidintų mūsų matomumą bei interesų atstovavimą svarbiausiuose JAV institucijose. Galiausiai ne viskas turi atsiremti į pinigus – URM turėtų pateikti ir tam tikrą santykių su JAV viziją ir strategiją, atliepiančią naujosios administracijos išreikštus lūkesčius bei ambicijų lygį, o ne tik vykti į Vašingtoną su ištiesta ranka.
Savo ruožtu Seimas ne kalbomis, o darbais turi skirti daugiau dėmesio ir lėšų parlamentinėms kelionėms į JAV bei paskirti savo atstovą prie Kongreso, taip kaip šiuo metu yra paskyręs atstovą prie iš esmės nereikšmingo Europos Parlamento. JAV prezidento vizitas Lenkijoje nebuvo atsitiktinumas. D. Trumpo apsisprendimą atvykti nulėmė daugiau nei pusės metų aukščiausio rango Lenkijos diplomatų, tokių kaip Lenkijos prezidento kabineto vadovo Kšyštofo Ščerskio reguliarūs vizitai ir nuoseklus darbas JAV.
Antra. Privalome būti matomi tiek regione, tiek individualiai. Viena vertus, turime ir toliau dalyvauti visuose regioniniuose formatuose, kuriuos šiuo metu telkia Lenkija, aktyviai remti demokratijos plėtrą į rytų kaimynystę, teikti ekspertizę apie Rusiją. Kita vertus, privalome nepamiršti ir apie elementarius namų darbus, tokius kaip nuoseklų gynybos biudžeto didinimą ir po 2018 metų. 2 proc. nuo BVP gynybai negali būti ta riba, ties kuria galime sau leisti sustoti. Civilizacinio paribio valstybė privalo į gynybą investuoti daugiau, juolab kad JAV, kuri šiandien yra tvirčiausias mūsų saugumo garantas, investicijų į gynybą kriterijus tapo itin svarbus. Tik pakankamai investuodami į gynybą patys, galime tikėtis ir kitų paramos. D. Trumpas šiandienos vizito metu tik dar kartą apie tai priminė.
Trečia – privalome būti inovatyvūs, telkiantys, lyderiaujantys. Dar vienas svarbus šio JAV prezidento vizito mūsų regione aspektas buvo Rytų Europos regiono energetinės nepriklausomybės sustiprinimas. Dėka Prezidentūros ir kelių Vyriausybių energetikos ministrų nuoseklaus darbo, Lietuva viena iš pirmųjų pasaulyje pasistatė SGD terminalą ir tapo pasaulinės energetikos revoliucijos pioniere. Todėl šiandien galime sudominti amerikiečius ne vien pirkdami dujas iš jų, bet ir dalindamiesi savo patirtimi energetikos srityje su visu regionu.
Įdomus atsitiktinumas, kad galingiausią pasaulio žmogų turėjome progą pasveikinti per mūsų Valstybės dieną. Užlipę ant piliakalnių privalome mąstyti ne vien apie šlovingą praeitį, bet ir didelę strategiją ateičiai. Bent akimirkai atsiribokime nuo vietinių pratęstos Seimo sesijos muilo operų ir pagalvokime, kokias idėjas savo žmonėms, regionui, Europai ir pasauliui šiandien galime pasiūlyti mes.
Per artimiausius ketverius D. Trumpo valdymo metus privalome įtvirtinti Lietuvos lyderystę ne tik saugumo ir gynybos, bet ir energetinės nepriklausomybės, transporto, regioninės politikos, žemės ūkio, inovacijų srityse. Šiose srityse mūsų partnerystė su JAV atskirais istoriniais laikotarpiais ypač sparčiai vystėsi. JAV lyderystė pasaulyje gali sustiprinti Lietuvos pozicijas ir saugumą. Privalome susivienyti ir užuot gilindamiesi į smėlio dėžės lygio intrigas, imti pavyzdį iš lenkų, suformuoti didesnę viziją Lietuvai, kurią galėtume įgyvendinti su savo senais draugais regione ir naujais draugais Vašingtone.