Kaip jau ne kartą minėjau, šiuo metu Seime svarstomos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama suteikti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę ES ir NATO šalyse gyvenantiems mūsų šalies piliečiams. Tai yra vienas svarbiausių šios kadencijos strateginių sprendimų, kuris gali reikšmingai pakeisti visos tautos ateitį bei ypač paveikti mūsų visų vienybę.
Kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai logiškas – prašoma išaiškinimo, ar Teismo formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę, su kuria susiduria mūsų šalis ir jos piliečiai ir nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Šiuo metu dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš Lietuvos išvykusių iki 1991 m., tokia išimtis galioja. Tačiau piliečiams, kurie išvyko iš šalies po 1990 m. kovo 11 d. ši teisė atimama. Todėl Seimas dar kartą bando paklausti ar nėra diskriminuojama apie 800 tūkst. iš Lietuvos išvykusių piliečių, kai jų tėvai, seneliai ir litvakai tokią teisę jau turi.
Kita vertus, Seimo Teisės ir teisėtvarkos nariai, su komiteto pirmininku priešakyje, pasiūlę Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, o Seimo nariai nusprendę tokiems pasiūlymams pritarti, ne tik atsisakė parodyti ryžtą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl vieno iš svarbiausių visai tautai klausimų, bet ir iš esmės atidėjo, ar netgi ilgam laikui sustabdė pilietybės išsaugojimo klausimo sprendimą. Sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat sukėlė dvejones dėl Seimo vienybės, kadangi renkant parašus Pilietybės įstatymo pataisoms buvo sutarta, kad Seimo nariai šį kartą eis iki galo ir visų pirma pareikš savo politinę valią vieningai balsuodami dėl pataisų priėmimo, o tada, reikalui esant, kreipsis į Konstitucinį Teismą.
Šiuo atveju, paties kreipimosi į Teismą faktas dar nepriėmus įstatymo pataisų, po kuriomis pasirašė net 114 Seimo narių, nutraukia visą pataisų priėmimo seką iš esmės neribotam laikui. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad Seimas priėmė dalį mano ir Gabrieliaus Landsbergio siūlomų pataisų kreipimosi tekstui. Savo pasiūlymais siekėme atkreipti dėmesį ne tik į pasikeitusias išorines aplinkybes (narystę ES, NATO ar neigiamą Brexit poveikį), bet ir į esminį realybėje taikomos teisinės praktikos ir Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimą – seniai žinomą faktą, kad jau ir šiandien ištisoms piliečių grupėms, keliems dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių yra suteikta dviguba pilietybė, nors teisinė doktrinai numato, jog „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti-išimtiniai“. Viliamės, kad šie kreipimosi papildymai suteiks platesnes galimybes Konstituciniam Teismui pasisakyti pilietybės išsaugojimo klausimu.
Nepaisant to, ar Konstitucinis Teismas praplės pilietybės išsaugojimo galimybes, ar, kaip pranašauja daugelis teisės ekspertų, neatsižvelgs į reikšmingai pasikeitusias vidines ir išorines aplinkybes ir gins savo ankstesnius išaiškinimus, Seimas vis vien bus priverstas grįžti prie Pilietybės įstatymo ir svarstyti jo pakeitimus. Akivaizdu, kad nepalankios siūlomoms pataisoms išvados atveju, yra didelė tikimybė, kad politinė valia ir Seimo narių vienybė galutinai suskils.
Atmetus pataisas, arba, kaip dažnai nutinka su reikšmingais įstatymų projektais – paskandinus jas Teisės ir teisėtvarkos komiteto stalčiuose, liks vienintelė išeitis: referendumo kampanija. Deja, tačiau ligšiolinė mūsų valstybės patirtis su referendumais teikia liūdną perspektyvą. O tikėdamiesi sėkmingos kampanijos privalėjome pradėti ruoštis jau „vakar“.
Apmaudu konstatuoti, tačiau Seimo nariai sukėlę pasaulio lietuvių viltis ir savo rankose laikę didžiulio skaičiaus Lietuvos piliečių likimą, šiandien eilinį kartą atsitraukė nuo atsakomybės. Tikiuosi, kad atėjus laikui ir vėl balsuoti dėl Pilietybės įstatymo pataisų, ši atsakomybė prieš beveik milijoną Lietuvos piliečių ir jų šeimas bus suprasta ir nuo jos nebus kratomasi. Privalome pagaliau suprasti, kad dabartiniame masinės emigracijos ir tarptautinių procesų kontekste mes priartėjome prie tam tikro skardžio, nuo kurio nukritus mūsų valstybei bus labai sunku atsikelti. Reiškiu gilią viltį ir linkiu visoms atsakingoms institucijoms, įskaitant Konstitucinį Teismą, išminties ir ryžto neatidėliojant priimti atsakingus ir visą tautą suvienysiančius sprendimus.