Moterys iš nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje sudaro 80, 2 proc., vyrai 13, 1 proc., vaikai 6,7 proc. Tačiau, vis daugiau pasitaiko ir atvejų, kai suaugę vaikai smurtauja prieš savo tėvus ar tėvai smurtauja prieš mažamečius vaikus.
Smurto neturime toleruoti ne tik artimoje aplinkoje, bet ir visuomenėje, nelaukiant kol tapsime ne tik pirmaujantys kaip savižudžių, tačiau ir viena daugiausiai smurtaujanti tauta Europoje.
Atsižvelgiant į didėjantį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė skirti 1,6 mln. eurų iki 2021 m. pagalbai nuo smurto nukentėjusiems asmenims ir smurto prevencijai.
Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinta programa, skirta užtikrinti prevencines priemones ir pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims neapsiriboja vien švietimo ir informavimo programomis, kurios irgi būtinos. Ši programa yra kompleksinė, nes smurtą patyrusiems asmenims padės gauti ilgalaikę psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą.
Ilgalaikės psichologinės pagalbos suteikimas smurtautojų aukoms itin reikalingas. Remiantis tyrimais, emocinė sveikata patyrus smurtą gali itin sušlubuoti, o negaunant psichologinės ilgalaikės pagalbos susergama depresija ir kenčiama nuo potrauminio streso sutrikimų, kurie sukelia neigiamas pasekmes smurto aukų gyvenimo kokybei.
Psichologinė pagalba gali padėti nukentėjusiems nuo smurto sugrįžti į visuomenę ir integruotis į darbo rinką.
Esate neteisūs, jei manote, kad smurtaujama vien tik girtaujančiose, nedirbančiose ir asocialiose šeimose. Smurtaujama ir pasiturinčiose inteligentų šeimose.
Svarstant, kodėl smurtas tampa tokiu paplitusiu reiškiniu, ko gero reikėtų ieškoti stereotipų suvaržytoje mūsų visuomenėje. Iš visų Europos Sąjungos šalių gyventojų, esame labiausiai linkę pateisinti smurtą šeimoje, tiek psichologinį, tiek seksualinį.
Šokiruoja ir tai, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų mano, kad partnerio vertimas užsiimti seksu, neturėtų būti draudžiamas įstatymiškai. Be to, patiriančios smurtą moterys šeimoje, itin dažnai užsiveria „tylos siena", tokiu būdu, tarsi, pateisindamos stipriosios lyties asmenų elgesį. ir pripažindamos savo kaltę.
Dauguma iš mūsų, dar vis seksualiai atvirų žinučių siuntinėjimą, dviprasmiškus juokelius ar lietimą nepageidaujamu būdu darbovietėje vertina kaip priekabiavimą, tačiau argi tai jau ne psichologinis smurtas?
Tai, kad daugelis mūsų tautiečių toleruoja smurtą prieš moterį, tik įrodo, kad mūsų visuomenė yra nepakankamai išsilavinusi. Stereotipais grįstas archajiškas švietimas ir su šiandieninio jaunimo gyvenimu nieko bendro neturinti lytinio ugdymo programa bei visuomenės nenoras pripažinti moters savarankiškumo lemia tai, kad turime įdėti dar daug pastangų, kol nebijosime garsiai prabilti apie smurto artimoje aplinkoje problemą.
Nors valstybinių įstaigų dėmesys smurto artimoje aplinkoje problemai didėja, to nepakanka. Nei įstatymai, nei didesnis valdžios institucijų rūpestis nepadės išspręsti smurto artimoje aplinkoje tol, kol kiekvienas iš mūsų toleruos, pateisins ir bijos garsiai kalbėti apie smurto problemą.