Atsakingas už procesą asmuo – Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Algimantas Pakalniškis savo poziciją dėl Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos pertvarkos aiškina taip: „Mes viršijame ES šalių gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą vidurkį. Rinkos situacija aiškiai parodo žmonių, turinčių profesinį išsilavinimą, trūkumą šalyje. Manau, reiktų atsižvelgti į rinkos poreikius, aukštasis išsilavinimas neturi būti siekiu“.

Deja, kaip matome šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybė ne tik diskriminuoja kelių tūkstančių narių Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos bendruomenę, užkirsdama kelią siekti gimnazijos statuso, tačiau ir viešai žemina visą rusakalbių lietuvių bendruomenę Vilniuje.

Suprask, profesinį išsilavinimą turinčių žmonių trūkumą šalyje pasieksime į jas priverstinai sugrūdę rusakalbius lietuvius, nepriklausomai nuo to, kokie šie vaikai gabūs bebūtų. Tai – aiškiausias įrodymas, kad Algimantas Pakalniškis rusakalbius lietuvius laiko nevertais poreikius ir sugebėjimus atitinkančio išsilavinimo. Ar išdrįstumėte tą patį pasakyti lietuviams, lenkams, žydams?

Priminsiu, kad Algimantas Pakalniškis garsus dar ir tuo, kad giminaičiui ir bendrapartiečiui, Vilniaus miesto Tarybos nariui, Vidui Urbonavičiui padėjęs „išrūpinti" sūnui vietą valstybiniame darželyje.

Kyla klausimas, ar interpeliacijos ir atleidimo dėl piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis buvo išvengta mainais į kryptingą rusakalbių lietuvių mokyklų uždarymą? Nes vien per pusę šios Vilniaus miesto Tarybos kadencijos buvo uždarytos trys mokyklos. O šis pareigūnas kaip mantrą kartoja, kad čia – politinis sprendimas. Politinius sprendimus jis vykdo už išsaugotą darbo vietą?

Kaip bebūtų gaila, sostinės valdžia jau nebeslepia savo diskriminacinio požiūrio į tautines mažumas. Meras, deklaruojantis žmogaus teisių svarbą, kabina dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles, tuo pat metu rodo abejingumą realioms vilniečių, šiuo atveju – ypač jei jie yra rusakalbiai, problemoms. Todėl noriu paraginti, Remigijų Šimašių ginti visas ir visų žmonių tesis, taip pat ir rusakalbių lietuvių teisę mokytis gimtąja kalba.

Vilnius – mūsų visų namai, ir mes visi esame šios šalies piliečiai, o Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnyje suformuluota labai svarbi žmogaus teisė, kuri gali būti traktuojama ir kaip principas –lygiateisiškumas.

Jame nurodoma, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs – žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Žmogaus teisės – nedalomos.

Rusų mokyklos užaugino ir išugdė kelias kartas Lietuvos piliečių, lojalių Lietuvos valstybei besikuriančių savo ir savo vaikų gyvenimą čia, Lietuvoje, o ne kur nors Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje, puikiai kalbančių lietuviškai ir kartu išsaugoję savo gimtąją kalbą. Jie myli Lietuvą - tegyvuoja #multikultūrinisVilnius.