Ir ką gi mes matome šiandien Lietuvoje? Matome tiesioginę grėsmę šeimai, grėsmę tradicinėms jos vertybėms ir, sakyčiau, net šeimos instituto tvarumui. Kaip alternatyva šeimai yra kuriama, brukama, peršama partnerystė.

Tas žodis, partnerystė, kai kam – kaip medus. Vos tik jį ištarus apsąla širdis. Toks reikalingas. Toks geidžiamas.

Partnerystės iniciatoriai Seime, Civilinio kodekso pataisų rengėjai aiškina, kad įteisinti tiek vyro ir moters, tiek vienos lyties asmenų partnerystę ar net daugpatystę yra būtina, nes taip bus ginamos bendrai gyvenančių tos pačios lyties asmenų teisės ir teisėti interesai bei pašalintos prielaidos asmenų diskriminacijai. Tokiu būdu bus tinkamai sureguliuoti jų turtiniai santykiai.

Ką į tai sako aukščiausi mūsų šalies vadovai? Premjeras viešai paskelbė, kad „visų Lietuvos žmonių, kurie gyvena kartu, kurie veda bendrą namų ūkį, turtiniai bei kiti interesai turi būti apsaugoti ir teisiškai sureguliuoti“.

Seimo pirmininkas jam paantrino: „Šiandieninė situacija reikalauja sprendimų, kad piliečiams būtų sudarytos teisinės sąlygos spręsti įvairias gyvenimiškas situacijas. Teisinė bazė turi plėsti galimybes asmenų bendrystei“.

Ir galiausiai, Prezidentė padėjo tašką: „Bendro gyvenimo klausimas yra svarbus labai plačiam žmonių ratui, todėl teisinis žmonių santykių reglamentavimas – pribrendęs sprendimas. Po ilgų diskusijų Seime įregistruotos įstatymų iniciatyvos – pirmas žingsnis nustatant teisinį visų kartu gyvenančių žmonių turtinių ir kitų bendro gyvenimo klausimų reguliavimą“. O koks bus antras žingsnis, norisi paklausti. O koks trečias?

Kaip suprantu ir kaip rodo kitų šalių patirtis, sekantys žingsniai bus tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimas, o vėliau – įvaikinimas ir iš to kylančios visos pasekmės bei problemos. Kokia karta išaugs tokiose šeimose? Kokiomis vertybėmis ji remsis? Kokią valstybę ir kokią visuomenę ji kurs? Ar hedonizmo prieskoniais paramstytoje šeimoje bus vertinama atsakomybė, pareiga, dora ir visos kitos krikščioniškos vertybės?

Viktoras Hugo yra sakęs: „Kiekviena socialinė doktrina, bandanti sugriauti šeimą ir pakirsti jos tvarumo pamatus yra netikusi ir netaikytina. Nes šeima–tai visuomenės kristalas“. Šeima – tai miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios dorumo, vertybių ir elgsenos priklauso visos didelės žmonių grupės, visos bendruomenės, visos valstybės perspektyvos.

Grįžtant prie partnerystės įteisinimo. CK pataisų autorių ir visų partnerystę liaupsinančių ekspertų, net profesorių argumentai yra menkaverčiai, nes šiuo metu yra sukurtos ir veikia visos teisinės priemonės, visi instrumentai, kuriais niekas netrukdo naudotis.

Galite nueiti pas notarą ir sudaryti civilinę sutartį. Civiliniai santykiai puikiausiai sureguliuoti. Naudokitės esamomis priemonėmis. Tokie pertekliniai pataisymai reikalingi kaip šuniui penkta koja.
Partnerystės iniciatoriai viešojoje erdvėje pasitelkė profesūrą.

Vilniaus universiteto profesorius teigia, kad partnerystės reikia siekiant teisingumo. Teisingumas reikalauja gerbti žmonių pasirinkimą, žmonių susitarimas gyventi kaip šeima yra vertingas ir gerbiamas tose valstybėse, kuriose vertinamas žmogaus orumas bei jų valios autonomija. Anot profesoriaus, tos pačios lyties poros dabar „tiesiog dūsta“ Lietuvoje nuo teisinio ir socialinio izoliavimo.

Ir kas gi tokias poras izoliuoja? Kas trukdo tokioms poroms nueiti pas notarą ir sudaryti civilinę sutartį? Niekas netrukdo.

Formalizuokite savo civilinius santykius sutartimis ir nebereikės „dusti“.

Labai apmaudu, kai šios kadencijos Seimas vis daugiau laiko, energijos ir resursų eikvoja rudimentinėms pseudoproblemoms, o aplinkui tiek daug aktualių ir išties reikšmingų, neišspręstų klausimų.

Pastaba: ketvirtadienį bandymas Civiliniame kodekse įteisinti tiek vyro ir moters, tiek homoseksualių asmenų partnerystę žlugo pirmojoje stadijoje.