Tautos išblaivintojai ir rūpintojėliai viename! Žmonės, įtikėję naujaisiais pranašais ir tautos gelbėtojais! Gerbiamieji, įsižnybkite sau, pabuskite ir atsipeikėkite! Bet ne! Kadangi iliuzijos yra Jus apraizgiusios geležiniais pančiais, kuriuos nutraukti labai sunku arba visiškai neįmanoma, tai bent susimąstykite.

Narkotikų vartojimas yra tabu, bausmės už vartojimą – drakoniškos, narkotikų reklama – nulinė, o antireklama – galinga. Nepaisant to, kas antras ar trečias jaunuolis galėtų pagelbėti, tarkim, kokiai nors Gretchen, patardamas jai kaip galima įsigyti „žolės“, specifinės paskirties miltelių ar tablečių. Žinoma, jeigu tokio patarimo ši persona prašytų dėl streso, kurį patyrė netekusi, pavyzdžiui, Plūgo ir Grėblio sąjungos nario mandato.

Apskritai narkotikų vartojimas, nors ir gajus, vis dėlto Lietuvoje dar nepasiekė Vakarų lygio. Regis, valstiečiai nori ištaisyti tą bjaurų atsilikimą ir atpratinę jaunuolius gerti, užsimojo išgydyti juos nuo provincialaus ribotumo ir nepagrįstos „žolės“ ar baltųjų miltelių baimės. Nors daug pastangų dėti nereikia. Kas nori mušti šunį, visada ras lazdą, kas nori svaigintis, visada ras kuo.
Vyresnei kartai narkotikai svetimi, tačiau ji be mažiausių skrupulų paliks savo pinigus Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje valstybėje, kurią aplenkė antialkoholinė psichozė. Be to, draudimai neišvengiamai kirs per trapią ir dar tik besiformuojančią alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Tuo tarpu tas, kas įpratęs gerti viską, kas dega, tas gėrė, geria ir gers
Karolis Jovaišas

Gyvenimo pavasaryje žmogus yra linkęs išsidūkti ir išmėginti ekstremalius pojūčius, todėl draudimų iniciatoriams jaunimas visada pasirengęs parodyti didįjį pirštą. Vyresnei kartai narkotikai svetimi, tačiau ji be mažiausių skrupulų paliks savo pinigus Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje valstybėje, kurią aplenkė antialkoholinė psichozė. Be to, draudimai neišvengiamai kirs per trapią ir dar tik besiformuojančią alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Tuo tarpu tas, kas įpratęs gerti viską, kas dega, tas gėrė, geria ir gers.

Tiesa, padarysiu vieną išlygą. Laikai keičiasi, todėl netgi žmogus, negalintis įpirkti pabrangusių svaigalų, vis dėlto stiklų valiklio negers ir visiškos bjaurasties nevartos. Dabar nėra jokio reikalo, pavyzdžiui, teptis ant duonos batų tepalo, kuriam įsigėrus tereikia nuvalyti tepalo perteklių ir štai jums spirito prisigėręs sumuštinis. Ne, suveiks kiti faktoriai – prisikels iš klinikinės mirties pilstukas kaukolinis, atsigaus vištašūdžiu ir dustu pagardintos naminės pasiūla ir t.t. ir pan.

Apie tai daug ir teisingai rašyta, todėl nesikartosiu. Čia aptarsiu, kiek pagrįsti yra du, bene svarbiausi argumentai, kuriais valstiečiai grindžia tautos išblaivinimo kampaniją. Pirmas argumentas, atseit lietuviai yra daugiausia alkoholio pasaulyje išgerianti tauta. Antras argumentas teigia, jog valstiečiai yra gavę tautos mandatą vykdyti savo istorinę, išties revoliucinę misiją.
Iš Sovietų Sąjungos paveldėjusi melo ir demagogijos arsenalą, Rusija nutyli, jog gerą pusę joje išgeriamo alkoholio, kaip teigia nepriklausomi ekspertai, sudaro pogrindyje gaminamas arba kontrabandinis, vadinasi, į oficialios statistikos suvestines neįtrauktas alkoholis. Tai reiškia, kad pagal realiai išmaukiamo gryno spirito kiekį statistinis rusas maždaug dukart pranoksta statistinį lietuvį
Karolis Jovaišas

Jeigu tautietis yra absoliutus pasaulio gėrimo čempionas, tai akivaizdu, kad statistinis lietuvis išgeria daugiau gryno alkoholio negu statistinis rusas. Dar daugiau. Išeitų, kad dabartinis lietuvis perspjauna netgi pats save, koks jis buvo sovietmečiu, kai statistinis homo sovieticus, esą įveikdavo viso labo tik po 12 litrų gryno spirito kasmet.

Prieš pereidamas prie rusų, pateiksiu retorinį klausimą: ar oficiali SSRS statistika atspindėjo, kiek komunizmo statytojai išgerdavo odekolono, losjono, techninio spirito, stiklų valiklio, stabdžių skysčio ir kitų, specifinį troškulį malšinančių preparatų? Ar ši statistika fiksavo, kiek grūdų, cukraus ir mielių buvo sunaudojama naminės ar raugo gamybai?

Iš Sovietų Sąjungos paveldėjusi melo ir demagogijos arsenalą, Rusija nutyli, jog gerą pusę joje išgeriamo alkoholio, kaip teigia nepriklausomi ekspertai, sudaro pogrindyje gaminamas arba kontrabandinis, vadinasi, į oficialios statistikos suvestines neįtrauktas alkoholis. Tai reiškia, kad pagal realiai išmaukiamo gryno spirito kiekį statistinis rusas maždaug dukart pranoksta statistinį lietuvį. Šis rodiklis ganėtinai tiksliai atspindi tai, ką kiekvienas mąstantis žmogus jaučia intuityviai.

Padėtis būtų blogesnė, bet iš esmės panaši, netgi tuo atveju, jeigu fantastiški PSO duomenys apie 16 litrų gryno spirito, kurį išgeria statistinis lietuvis, atitiktų tikrovę. Bet taip nėra. Todėl kai koks ES komisaras svaičioja, esą Lietuva maukia daugiau svaigalų negu pažangą padariusi Rusija, jį galima suprasti, nes jis neturi imuniteto įžūliam ir ciniškam melui. Toks žmogus gali tikėti visokiais Kremliaus kliedesiais, kaip kadais jais tikėjo lietuvių inteligentai, parvežę į Lietuvą Stalino saulę.
Dabar nėra jokio reikalo, pavyzdžiui, teptis ant duonos batų tepalo, kuriam įsigėrus tereikia nuvalyti tepalo perteklių ir štai jums spirito prisigėręs sumuštinis. Ne, suveiks kiti faktoriai – prisikels iš klinikinės mirties pilstukas kaukolinis, atsigaus vištašūdžiu ir dustu pagardintos naminės pasiūla ir t.t. ir pan.
Karolis Jovaišas

Tačiau kai absurdą apie lietuvius, kurie degtinės maukimo srityje perspjauna rusus, tiražuoja koks nors išblaivinimo ideologas, darosi bloga. Kita vertus, kyla noras dėkoti Dievui, kad toks žmogus, kurio naivumas pavojingesnis už kvailumą, nepridarė dar didesnių bėdų. O juk gali inicijuoti, kad alkoholis nebūtų parduodamas be pažymos iš psichiatro, medikų išvados apie sveikatą, pirštų antspaudų, kraujo, šlapimo ir išmatų analizės ar duomenų apie seksualinę orientaciją.
Simptomiška, jog bolševikų metodais veikiantys valstiečiai laiko, kad tautos išvadavimas iš svaigalų vergijos pateisina melą ir demagogiją. Reikia išblaivyti Lietuvą, būtina statistiškai pagrįsti, kad tautiečiai yra absoliutūs alkoholizmo čempionai, kuriems pasaulyje niekas netinka net į puspadžius. Laikantis tokio principo, galima iš aukštos varpinės nusispjauti į solidžiame leidinyje „Alkoholis Europos Sąjungoje. Vartojimas, žala ir politikos priemonės“ (2014 m.) pateiktus statistinius duomenis.

Šie duomenys rodo, kad lietuvis gryno alkoholio (13,02 litro) išgeria panašiai kaip statistinis europietis (12, 45 litro), bet summa summarum netgi šiek tiek mažiau negu statistinis suomis. Tokie duomenys netenkina kovotojų su vėjo malūnais. Jie kaltina statistiką klastote, kurią būtina ištaisyti. Raudonųjų epochoje statistika buvo pigi, politinės konjunktūros poreikius tenkinanti prostitutė, tokia ją nori paversti ir valstiečiai, kuriuos bolševikų metodai yra pakerėję tarsi sirenų balsai.

Pagaliau aptarsiu, ar valstiečiai turi tautos mandatą prievartauti tautą jos pačios labui. Bolševikai visus kraują stingdančius nusikaltimus žmoniškumui darė atsižvelgdami į darbo žmonių prašymus. Sakysite, tai absoliučiai nekorektiškas palyginimas, nes valstiečiai daro tai, ką įrašė į savo partijos programą, o laimėję rinkimus neabejotinai turi tautos mandatą išblaivinti Lietuvą. Taigi, jokios priemonės negali būti laikomos idiotiškomis. Netgi absoliučiai idiotiškomis.

Tautiečiai gana prieštaringai vertina išblaivinimo politiką, pavyzdžiui, dauguma nepritaria svaigalų kainų didinimui, bet pritaria draudimui parduoti alkoholį asmenims iki 20 metų. Taigi, negalima paneigti – rūpintojėlių politika iš dalies išreiškia tautos valią. Tačiau tai yra gryni niekai, palyginti su tuo, kokį palaikymą gautų valstiečiai, jeigu jie įrašytų į savo programą tokias priemones kaip mirties bausmės reanimavimą, esminį mokesčių mažinimą, radikalų minimalios algos ir senatvės pensijos didinimą ar kitas, išoriškai patrauklias, o išties valstybei pražūtingas priemones.

Tačiau, ar verta sukti galvą dėl valstybės, kai kalba eina apie partijos interesus. Pirmyn, draugai! Nesidrovėkite, tikslas pateisina priemones. Neužmirškite, Jūs turite mandatą prievartauti tautą jos pačios labui. O svarbiausia, kokio nors nereikšmingo žmogelio susireikšminimo labui. Tačiau neužmirškite ir to, kad apsisvaiginimas iliuzijomis neišvengiamai sukelia pagirių sindromą. Daug greičiau negu paprastai manoma, antialkoholinė kampanija patirs krachą, o išblaivintojai įeis į istoriją kaip kvailai prisišiukšlinę politiniai pajacai. Smulkūs, tušti ir žalingi.