Jei dar gyvas koks batalijų meistras tapytojas, ir jis sutiktų perkelti į Matejkos matmenų drobę tik dalį to, ką apie lietuvius ir tėvynę per pusmetį yra prispjaudę Karbauskis, Skvernelis, Veryga, Tomilinas, Kepenis, Pranckietis ir kiti į Seimą surankioti popieriniai valstiečiai, biblinė Sodoma ir Gomora atrodytų kaip pasaka.
Karbauskio-Skvernelio klikos nartumas kovoje su esencija pranoksta Klivečkos rastų pijokų kada nors iškrėstas kvailystes. Bet jų kilnios užmačios gali likti neįgyvendintos.
Ne dėl to, kad tauta turi rezistencinę prigimtį ir dės ant tų užmačių. Policinės valstiečių valstybės kanopomis nebebus ko spardyti. Mintis apie emigraciją plinta kaip virusas. Ir tai nebėra tik banali žurnalistinė klišė, kaip Kubiliaus laikais.
Pernai iš šalies pabėgo 46,1 tūkst. žmonių. Tik per 4 šių metų mėnesius – pusė tiek, kiek pernai iš viso. Valstiečiai pagerins emigracijos rekordus. Netiki lietuviai Karbauskio-Skvernelio klika, nors tu ką. Netiki tie, nuo kurių darbo, o ne nuo valdžios užkeikimų, priklauso šalies ateitis. Kas trečias emigrantas – 20-29-erių, kas ketvirtas – 30-39 metų.
Kodėl iš Lietuvos emigruoja daugiau nei iš tokias pat ekonomikas turinčių Estijos, Latvijos, o dabar šiame bėgime jau lenkiame ir lenkus?
Dalis žmonių tikrai bėga nuo skurdo, ir tai neišvengiama. Bet jei būtų tik tai, tai ir pernai, ir užpernai, ir šįmet emigracijos pagreitis lėtėtų, nes ekonomika kyla. Bet jis greitėja. Tai kodėl bėga lietuviai, palikdami protėvių krauju sulaistytą žemę?
Nemato čia perspektyvos. Lietuvoje viskas, pradedant mokykla ir baigiant darbo santykiais bei mokesčiais, taikoma prie valdininko ir jo giminės, dar prie tinginio, sukčiaus, niekdario ir kvailio. Turinčio užtarėją tokių pat tipų knibždančioje valdžioje.
Lietuvos perspektyva – vis nuožmesnė, su vis daugiau dangiškųjų Dievo mulkių turinčia valdžia. Kai prietaisas.com su Vėsaite ir Pitrėniene keičiami į policininką su Veryga, Širinskiene, Tomilinu, Kepeniu – pavargsime visus vardint – su tuo pačiu prietaisas.com, kokia perspektyva? Kokia bus valdžia 2020 m., jei toks „progresas“?
Žmonės jau seniai bėga, o ateityje bėgs smarkiau ne todėl, kad čia blogai ekonomiškai. Taip yra todėl, kad visos mūsų valdžios, o dabartinė tai daro ypač nuožmiai, iš aukšto žiūri į žmogų. Žiūri į žmones ne kaip į valstybės tikruosius šeimininkus, o tik kaip į amžinai prasikaltusius pavaldinius ir dar nevispročius, nežinančius, ko jiems iš tikrųjų reikia. Mes taip sugalvojom, ir ša!
Argumentai?
Gorbačiovas 1985-1988 m. taip išblaivino Estiją, ot! Aštuoni iš dešimties žmonių numiršta dėl to, kad gėrė, va!
Galima būtų pratęsti šimtaprocentę Seimo dangiškojo mulkio pateiktą mirčių statistiką. Aštuoni iš dešimties, valgiusių arbūzus, irgi numirė. Ir 9 iš dešimties, valgiusių duoną. Ir, kad ir kaip tai žiauru, visi 10 iš 10, gėrusių tik vandenį, taip pat nukeliavo pas Abraomą. Su bambaliniais drauge.
Kaip klientams nuolat kartodavo Cvirkos graborius Frankas Krukas, Jurgis Vašingtonas toks didelis vyras buvo, ir vis tiek numirė, todėl ir jūs, Tomilinai, turėtumėt nusipirkti grabą. Žudo žmones ne alus, žudo žmones vanduo.
Čia pasigirsta ekskomisaro riktelėjimas: „Dar pasišaipysite – bausim dar smarkiau!“ Ir skamba po klonius Karbauskio-Skvernelio daina: aš viršininkas, o tu – kvailys! Mes sugalvojom, o jūs išgraužkit! Kas ne su Skverneliu ir Karbauskiu, tas prieš mus!
Taip ir bėgame. Vieni jau pabėgo nuo valdžios kaip piliečių viršininko. Kiti ruošiasi. Treti mano, kad gal kaip nors dar. Kol kas. Bet ir šitiems du magiški, magnetizmą net medžiui suteikiantys lietuviški žodžiai – esencija ir emigracija – baigia išūžti ausis.
Ši valdžia nesitaria su žmonėmis. Atmeta žmones kaip kiti šiukšles – nerūšiuodami. Ištisi sluoksniai – profesoriai, verslininkai, muzikantai, žurnalistai – prilyginti nusikaltėliams. Valdžia, jungdama universitetus, nesiteikia tartis net su akademine bendruomene, tai ką apie kitus kalbėti? O kai nesitari su jais, tai kaip tu žmones sulaikysi?
Lietuviai visada rasdavo rezistencijos būdų. Sovietų laikais į Bažnyčią ėjo net netikintys Dievą. Dabar emigracija – kaip lietuvių, žemaičių ir kalnėnų rezistencija. Pasipriešinimas deržimordiškiems valdžios sprendimams. Cinizmui, kai idiotiški sprendimai grindžiami suklastota statistika. Stumiami Seimo statuto pažeidimais.
O ką į tai Prezidentė?
Prezidentė tyli. Surengė ekskursiją į Indoneziją ir Tailandą. Skamba kaip saulėlydis Nykos valsčiuje. Kada gi daugiau, jei ne dabar? Taip, Prezidentė privalo keliauti po pasaulį, nešti gerąją naujieną apie Lietuvą. Bet dar Prezidentė lyg ir privalo išlaikyti valstybės laive lygsvarą?
Kai Lietuvos laivas – su prakirsta skyle krypdamas ant šono barsto paskui save nuodingus policinės valstybės pesticidus, kaip dabar, keleiviai turi teisę klausti: o ką Prezidentė? Pritaria ji ar ne tam blūdui, kurį varo Karbauskio-Skvernelio klika? Ar ji pritaria tam visuomenės skaldymui, politinio darbo imitacijai?
Ar tikrai mūsų problemos – tik emigracija ir esencija? O gal turime didesnių, kurios ir atvedė prie tokių žaizdų kaip emigracija ir esencija? Tai kiek galima šokinėti apie tai kaip varlei prieš dalgį? Gal vis dėlto didžiausia valstybės problema – valdžios dialogo su visuomene, atskirais jos sluosniais nebuvimas?
Paskutinis valdžios vyras, kuris tarėsi su visuomene, buvo V. Adamkus. Aštuoneri metai be dialogo! Kiek gali traukti valstybė, kurioje tik ciniškai stumiami interesai tų, kurie į valdžią nieko su savimi, išskyrus fanatizmą ir davatkiškumą, neatsinešė? O kai ir derinama kas, tai šitai virsta dialogo karikatūra. Kaip yra su Darbo kodeksu, kur neva visuomenei atstovauja valdžios įstaigų „profsąjungų“ vadai.
Tokių kerštingų žmonių, kaip Karbauskis ir Veryga, niekada nestigo. Kaip ir už juos urzgiančių politinio šiukšlyno šunyčių.
1923 m. tuometis aviacijos viršininkas generolas Kraucevičius 5 parų arešto nubaudė kapitoną S. Darių. Už tai, kad, būdamas komandiruotėje Liepojoje, latvių karininko pakviestas ne tik skraidė hidroplanu, bet ir per kelias dienas meistriškai išmoko jį valdyti. Grįžęs į Kauną Darius pareiškė, kad nėra ko švaistyti valstybės pinigų siunčiant lakūnų mokytis skraidyti hidroplanais į Angliją. Generolas Kraucevičius kaip tik ruošės į Angliją pusmečiui siųsti savo sūnėną.
Aviacijos karininkų garbės teismas Darių išteisino. Įsiutęs generolas pareiškė, kad tam „futbolą spardančiam šalopajui“ jis dar parodys. Kraucevičius priskundė Darių kariuomenės vadui, generolui S. Žukauskui. Šio įsakymu Darius buvo nubaustas 30 parų daboklės. Pasipiktinę karo lakūnai kelias dienas motociklais triukšmingai lėkdavo pro Vyriausiąjį kariuomenės štabą lankyti Dariaus.
Kaip į demaršą reagavo kariuomenės vadas?
Vieną dieną visi lakūnai buvo sukviesti į Aviacijos karininkų ramovę, kur jie rado atvežtą Darių. Generolas Žukauskas, žiūrėdamas į akis kapitonui Dariui jo atsiprašė: „Tamstą nubaudžiau neteisingai, nes buvau gavęs netikslią informaciją. Viešai atsiprašau Tamstos, o likusią bausmę dovanoju.“
Žukauskas buvo kariuomenės vadas, Nepriklausomybės karų legenda. Nepaisant to, visų karo lakūnų akivaizdoje generolas atsiprašo kapitono! Koks moralas? Tokių kaip Kraucevičius buvo ir bus. Kur mūsų problema? Stygius tokių žmonių, kaip generolas Žukauskas. O pasitikėjimo valstybe, jos perspektyvos statyba eina tik per dialogą su žmogumi, su visuomene.
Ar galite įsivaizduoti, kad Karbauskis su Veryga viešai atsiprašo bent tų intelektualų, dainininkų ir muzikantų, kurie akyse nėra matę „alkoholio pramonės atstovų“, bet buvo ne kartą tų valdžiavyrių aploti „nupirktais alkoholio pramonės“? Ar sugebėtų jie atsiprašyti, žiūrėdami į akis žmonių, kuriuos neteisingai išvadino alkoholikais?
Misija neįmanoma. O juk lyginti Karbauskį ir Verygą su generolu Žukausku liežuvis neapsiverčia. Jie net ne kraucevičiai! Kodėl generolas Žukauskas galėjo atsiprašyti kapitono Dariaus, o eiliniai politikos šalopajai – niekada?
Neplėtokim daugiau šios temos, tris kartus sumurmėjo Veryga. Kai su Karbauskiu ir Širinskiene buvo pagautas už rankos meluojant ir klastojant Seimo registracijos duomenis.
