Puikus šou, didelis garsas, gausybė žinomų veidų vienoje vietoje ir daug kalbų apie laisvę. Vėlyvo pavasario saulės lepinamame Vilniuje nuaidėjo prie Seimo įvykęs koncertas #laisvėrokenrolui, kurį išprovokavo siūlomos ir ne visai adekvačios valstiečių – žaliųjų kovos su alkoholiu priemonės. Keista, bet kartu ir įdomu, kad būtent ši problema ir gan kraštutinių pozicijų susidūrimas netikėtai apnuogino dalies mūsų visuomenės nuostatas ir Lietuvoje vyraujančios politinės ideologijos grimasas.
Žinoma, pramogų ir paslaugų industrijos žmonės turi dėl ko nerimauti ir natūralu, kad gina savo interesus. Galima būtų juos palaikyti, bet yra keli aspektai, kurie vis tik mane nuo to sulaiko.
Visų pirma, teiginiai, kad „laisvės rokenrolui“ virvutes tampo stambiosios alkoholio pramonės lobistai, vis dar lieka nepaneigti. O, pasirodo, alkoholio išgeriame daugiausiai pasaulyje. Be to, dviprasmiškų klausimų sukėlė ir dalies šio taikaus koncerto dalyvių noras renginį sulyginti su kone paskutine laisvės tvirtove, pilietine revoliucija ar net lyginti su Sąjūdžiu. Juk gerokai perspausta. Leiskite pajuokauti, tai labiau priminė taikų „alaus pučą“, o ne Sąjūdį.
Daug įdomiau, kad tokį gausų, šiaip jau politiškai neutralių, nors ir talentingų bei populiarių, žmonių būrį į #laisverokenrolui subūrė neįtikę politikų ketinimai. Ir tai yra labai gerai. Tik, žinote, kaip atrodė iš šono? O gi taip, kad Lietuvoje nėra kitų problemų. Emigracija, savižudybės, smurtas, skurdas, nelygybė, išnaudojimas, žmogaus teisių padėtis, korupcija, mokesčiai ar tokie prieštaringi klausimai, kaip Darbo kodeksas ar CETA sutartis, atrodo niekis, palyginus su alkoholio ribojimo politika. Ar čia yra tikroji laisvės esmė? Maždaug, nuspręsti pačiam – gerti, vemti, lūžti ar ne? Štai kur laisvė. Ar tik tiek, nugyvenę beveik 3 dešimtmečius nepriklausomoje, demokratinėje Lietuvoje, tesugebame pasakyti apie laisvę?
Matyt, kad tik tiek, nes tą primityvų laisvės supratimą, panašu, kad visam judėjimui patiekė pats alkoholio pramonės gausiai remiamas Laisvosios rinkos institutas ir jo prezidentas. Stebėtina, kaip jį ėmė aklai kartoti kiti „sąjūdžio“ aktyvistai, kurie nesusimąstė, kad prisideda prie ideologinio darbo, kad, pavyzdžiui, visuomenę ėmė ir suskirstė į sėkmingus, laisvės nusipelniusius, ir nevykėlius, gyvenimo nuskriaustus. Ir beveik niekas to nepastebėjo, nes neoliberalioje Lietuvoje tai tapo norma.
„Dešimtadalis geriančiųjų išgeria beveik pusę viso alkoholio Lietuvoje. Tokie žmonės paprastai turi labai mažas pajamas, neturi darbo, nieko neveikia ir geria iš mokesčių mokėtojų jiems mokamų pašalpų. Norite proveržio kovoje su alkoholizmu? Štai Jūsų TAIKINYS. O NORMALIUS ŽMONES palikite ramybėje“, – gausiai socialiniais tinklais paplitusiame atvirlaiškyje skelbė „normaliųjų“ ideologas.
Oho! Stipru! Mintis – laisvės salvė, įkūnijanti ir XXI amžiaus humanizmą, ir demokratiją, ir Europos Sąjungos vertybes! Jėga? Ne! Su tokia laisvės idėja bei supratimu kažkur tarp kokio Čingdao ir Sočio taikote? Juk daryti biznį ir pavaryti, pastumti, pabulint ant silpnesnio „TAIKINIO“, ypač, kuris tavo ponui už centus vergiškomis sąlygomis dirbo arba tebedirba, yra taip šaunu ir taip kieta, taip a la Nouveau Russe. O prie turtingesnės chebros, vis koks lašelis nulašės?
O ką sako tas #mesneligoniai? Ligoniai, ei, kaip Jūs jaučiatės? Soriukas, elitukas ne su Jumis. Ar jie nori pasakyti, kad jų vynas – tik „saviems ir sveikiems“?
Bet kol stebėjome šį spektaklį, kai vienoje pusėje pasipylė pabiručiai iš Liberalų sąjūdžio autobusų pamojuoti laisvės alkoholiui vėliavomis, o čia pat už sienos susirinko valstiečiai į savo frakcijos dūmą net Valančiaus blaivininkus pranokti, greičiausiai, įtakingiausios Lietuvos rokenrolo žvaigždės ruošėsi savo koncertams. Pavyzdžiui, gerb. Saulius Galadauskas su gerb. Laurynu Vilimu jau kitą rytą po #laisverokenrolui, plačiai šypsodamiesi, pasirodė Seimo narių kabinetuose. Seimo nary, let's twist again like we did last year!
Tad kyla dar klausimų, kas daro didžiausią įtaką demokratiškai Jūsų išrinktiems politikų sprendimams? Peršasi išvada, kad arba oligarcho, turinčio kišenėje partiją, valia, arba į Seimą atsiųsti kitų oligarchų emisarai. Bet ir vieni, ir kiti mėgsta užsakyti muzikos, o kai prireikia, kaip argumentą pasitelkia tuos pašalpinius, tinginius, alkoholikus, darmajedus bei kitas ne tokias sėkmingas žmonių grupes. O tada viens, du ir „vsio zakonno“. Šį kartą požiūriai nesutapo, bet kiek buvo tokių, kai visiems buvo pakeliui? Tad kas yra pateptieji mūsų šalyje, kurių supratimas apie teisingą gyvenimą yra ueber alles?
Gal todėl mūsų universitetus „deformuoja“ įtakingi verslo pasaulio žmonės, bet nereformuoja mokslininkų bendruomenė ar mokslo politikos specialistai? Todėl visur viską mažiname, optimizuojame, karpome ir taupome, daromės efektyviais, konkurencingais ir patraukliais verslui, bet dėl to socialinių problemų tik daugyn.
Ir jokių mokesčių mokėtojų pinigų socialinėms reikmėms, didžiausiai nelygybei mažinti, šiukštu, juk našta, nuo to kenčia verslo ir investicijų aplinka, juk čia ne koks komunizmas? Be to, žmogau, jei turi problemų – tai nueik gal į savivaldybę pašalpos ar kažką, gal greitąjį kreditą pasiimk; išsispręsk bėdą pats, negi normaliems žmonėms, kultūringai gurkšnojantiems alutį, galvą dabar dėl to suksi? Ramiaks, viską išspręs nematoma rinkos ranka.
O gal tiek „normaliems“, tiek „Seimo abstinentams“ reikėtų nusileisti ant žemės ir pakalbinti prie šiukšlių konteinerių ar parduotuvių, landynių, lūšnų pasirodančius žmones? Paklauskite jų, kas nutiko, kodėl taip? Dauguma jų atsakys, kad taip ėmė ir nutiko, kad palūžo, kad nebuvo kitų galimybių ir pan. Kad valstybė ir visuomenė nusisuko... kad pašalpa tokia, kad tik gerti ir belieka... Gal net apie nereguliuojamos ir nežabojamos rinkos nuvarytus arklius taip pat išgirsite, kad jie daug gėrė iš rutiniškos nevilties, kol netampo sėkmingųjų „normaliųjų“ taikiniais. Kitiems pasisekė labiau, kiti emigravo.
Trumpai tariant, išgirsite daug unikalių, bet kartu ir panašių istorijų apie nuo tų žmonių nepriklausiusių aplinkybių sulaužytus likimus ar socialinius spąstus. Išgirsite, koks Lietuvos pasakojimas yra anapus tos „sėkmės istorijos“, kuria save drąsina elito rateliai visokių minėjimų ir paradų metu.
Ir, gerbiamieji, prie tų atstumtų žmonių pasakojimo stipriai prisidėjo ta mūsų elituko stumiama neoliberali arba laisvosios rinkos politika, apdangstyta laisvės ir pasirinkimo šūkiais, kuri, tiesą sakant, nieko bendro neturi su laisve plačiąja to žodžio prasme. Ji ciniškai ardo mūsų svajonę apie demokratinę, gerovės valstybę ir elementarų teisingumą, apie lygių galimybių ir solidarią, laisvų žmonių visuomenę, tą, už kurią galvas dėjo savanoriai ir idealistai partizanai, giedojo šimtai Sąjūdžio tūkstančių bei kasdienius mūšius kovojo akyse nykstą milijonai mūsų tautiečių. Taip, galia disponuojantieji žino metodų, kaip paspausti Jūsų išrinktą politiką ir kaip suskaldyti žmones, o Lietuvos idėja blėsta, žmonės bėga, žudosi, geria, o rinkimus laimi vis nauji gelbėtojai.
Bet kaip dėl tų progresyvių permainų Lietuvoje? Taip, sulauksime jų, bet tik tada, kai tikrai, o ne lozungais mylėsime savo šalį. Kai išdrįsime trenkti per pirštus nematomai rinkos rankai, kai ji eilinį kartą gviešis apriboti demokratinę valstybę ar privatizuoti eilinį gabalėlį mūsų laisvės, bendros. Kai laisvę suvoksime solidarumu ir lygybe, kai visi prisidėsime pagal galimybes prie bendros gerovės, prie įvairovės ir teisingumo, kai būsime atviresni ir kartu stiprinsime demokratiją, kai nebebijosime nei valdžios, nei įtakingų koncernų ar sudievintų verslo darbdavių bei jų pažų.
Galų gale, kai laisvė nebebus tik ekonominė sąvoka ir „normaliųjų“ privilegija, kai oriai čia galės jaustis net ir tas, kuriam likimas nenusisekė. Tada Lietuva suklestės ir, matyt, net rokenrolas bus laisvas nuo įtakų, kuris bus viešojo intereso ir pažangos pusėje. Ir linkėčiau, kad taip suklestėtų, bet ne bukai konkuruotų ir visos Lietuvos kaimynės.
Idealistiška? Matyt, kad taip! Bet ar šiandien turime geresnių alternatyvų?
Bet iš pradžių bent jau reikia bendrai sutarti ir liautis tyčiotis bei skirstyti žmones į sėkmingus ir nevykėlius, fainus ir nefainus, ligonius ir ne ligonius, lietuvius ir ne. Gal geriau padėkime vieni kitiems ir kurkime laisvą, lygesnę ir solidarią visuomenę bei gerovės Lietuvą visiems?