Palanga ir kiti šalies kurortai, kaimo turizmo verslas, viešbučiai šiemet gali džiaugtis paskutiniu pilnakrauju sezonu. Daugiau vasaromis tokių minių, kokias esame įpratę matyti Palangos J. Basanavičiaus gatvėje ar aplink Druskininkų ežerą su fontanu, nebebus. Niekada. Tai ne mano pramanas. Taip nusprendė valdžia.
Vaikai ir alkoholis
Tikėti ar netikėti verslininkų teiginiais, kad suvaržius prekybą alkoholiu lauko kavinėse jos masiškai bankrutuos ir poilsiautojai nebeturės galimybės pasimėgauti bokalu alaus, kiekvieno individualus reikalas. Apie tai nebūtina prisipažinti net sutuoktiniui.
Prekybos alkoholiu draudimas – tik viena iš valdančiųjų priemonių, nuvysiančių lietuvius link artimiausio oro uosto, iš kurio lėktuvai gana pigiai skraidina į šiltuosius kraštus. Kitas sprendimas, suduosiantis nemenką smūgį mūsų kurortams, ne toks matomas ir ne taip aiškiai siejamas su prekyba ir visa poilsio industrija – tai mokslo metų ilginimas. Vis garsiau kalbama, kad mokslo metai iš pradžių ilgės dviem savaitėms, o vėliau ir visomis trimis.
Sezoninės atostogos
Paklauskite bet kurio kurorte dirbančio verslininko, kada prasideda tikrasis sezonas ir ima plaukti pinigai. Atsakymas bus vienodas – pasibaigus mokslo metams ir atšilus orams. Taip pat žaibiškai, prasidėjus mokslo metams, šis sezono pikas baigiasi. Būtent tada, kai vaikams nebereikia eiti į mokyklą, kurortus užplūsta poilsiautojai ir į viršų stiebiasi kainos. Brangsta viskas: nuo alaus ir cepelinų iki lovos. Verslininkams tai vienintelis metas sukaupti lėšų visiems metams, nes kiti mėnesiai uždarbio beveik neatneša. Mokinių atostogų metu prisipildo ne tik mūsų pajūrio zona, bet ir į egzotinius kraštus skraidinančių įmonių lėktuvai.
Paklauskite bet kurio kurorte dirbančio verslininko, kada prasideda tikrasis sezonas ir ima plaukti pinigai. Atsakymas bus vienodas – pasibaigus mokslo metams ir atšilus orams. Taip pat žaibiškai, prasidėjus mokslo metams, šis sezono pikas baigiasi. Būtent tada, kai vaikams nebereikia eiti į mokyklą, kurortus užplūsta poilsiautojai ir į viršų stiebiasi kainos.
Arūnas Milašius
Per Nepriklausomybės laikotarpį buvo ne vienas mėginimas ilginti turistinį sezoną. Nepaisant gražių šūkių, ankstyvą pavasarį rengiamų švenčių ir kitų vilionių, kurortų valdžia turėjo pripažinti pralaimėjimą. Šiek tiek šurmulio kurortuose atsiranda ilgaisiais savaitgaliais ar vykstant kokiems nors renginiams, o masinio poilsiautojų antplūdžio sulaukiama tik per didžiąsias metų šventes ir mokinių atostogas.
Kiek tiksliai gali prarasti kurortai per trimis savaitėmis sutrumpėjusį sezoną, parodys laikas. Tačiau aktualesnis kitas klausimas – kaip jie išgyvens šį laikotarpį. Jau dabar Palangoje ir Druskininkuose teikiamų apgyvendinimo be maitinimo paslaugų kainos daugumai piliečių primena skaičius iš kažkokios paralelinės visatos. Socialiniame tinkle „Facebook“ nuolat sklinda palyginimai, kad praleisti ilgąjį savaitgalis Sicilijoje (Italija), kurios negalima pavadinti pačia pigiausia Europos šalimi, įskaičiuojant ir skrydį, atsieina mažiau nei padoriame Druskininkų SPA centre. Yra tokių krypčių, pavyzdžiui, Lvovas, kur savaitgaliui galima „pašauti“ piniginėje turint kelis kartus mažiau, nei reikėtų gimtuose kraštuose.
Pilnesni lėktuvai
Deja, kaltas ne tik mūsų verslo godumas. Tiesiog turistų srautas labai koncentruotas – žmonės važiuoja tik per atostogas arba savaitgaliais. Todėl kainomis tenka kompensuoti „nuostolingas“ dienas. Tada darbo nedaug, o personalą ir infrastruktūrą išlaikyti reikia. Nuo mokesčių niekas neatleidžia. Taip užburtas ratas įgauna pagreitį: mažiau darbo dienų – aukštesnės kainos, aukštesnės kainos – mažiau turistų, nes jie renkasi egzotiką, o ne įprastą lietuviškos jūros smėlį ir brangius cepelinus bei picą „lietuviškai“. Mūsų prekybos centrai tai jau pajuto. Pernai lietuviai Lenkijoje išleido 1,38 mlrd. zlotų (apie 330 mln. eurų) ir šios sumos auga. Žmonės moka skaičiuoti ir dėlioti savo prioritetus.
Kas bus, jei pagrindinis vasaros sezonas sutrumpės dar trimis savaitėmis arba mėnesiu? Daug galvos sukti nereikia – kainos kils, lietuvių mūsų paplūdimiuose mažės, užsakomųjų skrydžių daugės, o lėktuvai, į tolimus kraštus skraidinantys mus ir mūsų pinigus, tik pilnės. Poilsio žmonės neatsisakys, tačiau rinksis ne brangstantį vietinį pajūrį.
Arūnas Milašius
Kas bus, jei pagrindinis vasaros sezonas sutrumpės dar trimis savaitėmis arba mėnesiu? Daug galvos sukti nereikia – kainos kils, lietuvių mūsų paplūdimiuose mažės, užsakomųjų skrydžių daugės, o lėktuvai, į tolimus kraštus skraidinantys mus ir mūsų pinigus, tik pilnės. Poilsio žmonės neatsisakys, tačiau rinksis ne brangstantį vietinį pajūrį.
Šūkį „Lietuva drąsi šalis“ pasirinkome kaip šalies įvaizdžio koncepciją, į kurią investavome daug milijonų dar tuometinių litų, tačiau nepasiekėme jokių rezultatų. Tada naudos iš šios investicijos nepastebėjo niekas, išskyrus kelias projektą įgyvendinusias įmones. Kas pasikeis priėmus sprendimą ilginti mokslo metus ir įvedus kitus ribojimus, neaišku. Istorija kartojasi – priimantieji sprendimus net nepasivargino pasidomėti, kokios bus jų pasekmės visoms ekonomikos sritims, ne tik mokytojams ar kelioms kavinėms.
