Primenu, kad anksčiau Seimas atidėjo, daugelio vertinimu, darbuotojams nepalankaus Kodekso įsigaliojimą iki liepos 1 d. Tačiau jeigu Seimas nenubalsuos dėl tam tikrų pataisų, Kodeksas įsigalios nepataisytas.
Seimas turės balsuoti už įstatymo projektą, kuriame – Trišalės tarybos susitarimas dėl prezidentės ir Seimo narių pateiktų pasiūlymų. Apmaudžiausia, kad Taryba susitarė tik dėl mažesnės dalies iš jų. Ganėtinai keistai skamba raminimas, kad pasiūlymų svarstymas Taryboje tęsis. Kas iš to?
Svarstyti galima kad ir visą kadenciją, bet juk tuo metu jau galios darbuotojams nepalankus įstatymas. Galima tik įsivaizduoti, kiek į kompromisus bus linkę leistis kai kurie darbdavių organizacijų atstovai, kai įsigalios jiems palankus Kodeksas, jeigu net dabar, visuomenei stebint klausimo eigą, pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, Taryba „pritarė nedidelei daliai prezidentės veto iškeltų klausimų, nes kitiems klausimams nepritarė darbdaviai“. Tai prognozuoti buvo nesunku, todėl valdantieji privalėjo apsvarstyti visus teiktus pasiūlymus ir tik tuomet eiti prie išvadų. Žinoma, jeigu nuoširdžiai norėjo Kodeksą pataisyti.
Pasigirstančios kai kurių politikų idėjos siekti alternatyvių (Kodekse nenumatytų) geranoriškų susitarimų su darbdaviais yra politinės deklaracijos su fantastikos kvapeliu. Ar turime bent vieną pavyzdį pasaulyje, kai darbdaviai savanoriškai susitelkė ir iš geros dūšios ženkliau pakėlė atlyginimus?
Lietuvoje tokiems įpareigojantiems susitarimams nėra teisinio pagrindo. Galėtume rimčiau klausyti apie vadinamąjį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimą dėl atlyginimų didinimo, jeigu jis turėtų įstatyminę galią. Tačiau dabar tai neįmanoma, nes tokio mechanizmo neturime. O tokie sukti darbdavių organizacijų atstovų pasisakymai kaip „Darbo kodeksas įsigalioja ir galime sėstis tartis dėl atlyginimų“ tik iliustruoja, kad ir organizacijos nėra pribrendusios geranoriškiems susitarimams, todėl tai tebūtų palinkėjimų vieni kitiems dalybos.
Grįžtant prie Trišalės tarybos svarstytų pasiūlymų, reikia pasakyti, kad jai pavyko susitarti dėl kai kurių pataisų, kurios pagerins įsigaliosiantį Kodeksą. Vis dėlto Taryboje kompromisas rastas tik dėl mažesnės dalies nuostatų.
Dauguma pasiūlymų dėl darbuotojams ypač nepalankių nuostatų liko be Tarybos susitarimo. Reiškia, kad jeigu Seimo nariai savo balsavimu jų nepataisys, netrukus įsigalios darbuotojams nepalankus įstatymas. Ir kalba eina ne apie detales, bet apie esminius dalykus. Nenuostabu, kad Taryboje būtent dėl jų ir nebuvo susitarta.
Kas liks būsimame Kodekse, jeigu jo nepataisys Seimo nariai? Pavyzdžiui, darbuotojai bus įpareigoti vengti interesų konflikto, kas galimai reikš darbuotojo teisės dirbti keliuose darbuose suvaržymą (pavyzdžiui, gydytojui dirbti keliose gydymo įstaigose, nes jos – konkurentės), už kurį neketinama kompensuoti. Kita nuostata numato, kad darbo sutartimi, kuria numatytas bent 2 vidutinių algų dydžio darbo užmokestis, bus galima nukrypti nuo Kodekso ir kitų imperatyvių taisyklių (su išimtimis). Ši riba – per žema: nuostata turėtų galioti tik ypač gerai apmokamiems darbuotojams, galintiems solidžiai save atstovauti.
Kodeksas taip pat sukuria laisvę sudarinėti terminuotas darbo sutartis neterminuoto pobūdžio darbui, nors pagal tokias sutartis dirbančiųjų garantijos yra kur kas mažesnės. Trišalė taryba taip pat nepasiekė susitarimo dėl laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo, apmokėjimo kaip už visą darbo laiką darbuotojams, dirbantiems trumpiau (pavyzdžiui, dėl kenksmingų sąlygų). Nepasiektas susitarimas ir dėl, sakyčiau, įžūlios nuostatos, kad darbdavys privalės išmokėti daugiausiai 3 mėnesių algos dydžio netesybas, nors reali neatsiskaitymo su darbuotoju už atliktą darbą suma gali būti daug didesnė. Galiausiai, nepajudintos nuostatos dėl darbdavio pareigų streikų ir lokautų metu, dėl ko darbdaviai galės imtis tokių priemonių kaip naujų darbuotojų įdarbinimas ir pan.
Man atrodo akivaizdu, kokiu minų lauku taps darbuotojų darbo sąlygos, jeigu šios nuostatos išliks nepakeistos. Ir todėl labai nekukliai skamba premjero nuomonė, jog procesas Taryboje įrodė, kad Vyriausybės padedami socialiniai partneriai sugebėjo rasti bendrus sprendimus. Didesnė dalis klausimų išspręsta nebuvo.
Taigi turime tokią situaciją, kad Trišalė taryba susitarė dėl kuklesnės dalies darbuotojų teises turėjusių pagerinti pasiūlymų, o didžioji jų dalis liko be susitarimo. Negana to, aiškėja, kad nors buvo Seimo įpareigota, Vyriausybė Tarybai svarstyti perdavė ne visus teiktus pasiūlymus. Galiausiai, iki Seimo sesijos vidurio užvilkintos derybos gali lemti, kad Darbo kodeksas liepos 1 d. įsigalios taip ir neištaisius esminių jo trūkumų darbuotojų atžvilgiu. Taigi Vyriausybė savo darbą padarė atsainiai ir daugelio pažadų netesėjo; vienintelė proga kažką pakeisti liko Seime.