Jau rašiau, kad Vyriausybė ir Seimas pirmiausia turėtų kuo greičiau įsisąmoninti problemos gylį ir plotį bei nedelsiant imtis priemonių atskirčiai mažinti. Patys pirmieji žingsniai yra paprastai ir lengvai įgyvendinami: tai aiškus įsivardijimas, kad žmonių pajamų didinimas ir atskirties mažinimas turi tapti valstybės prioritetu ir eiti pirmiau už visus kitus darbus. Kiekvienas naujai priimamas įstatymas, kiekviena nauja programa ar strategija turi būti įvertinta, kaip ji pakels žmonių pajamas, kaip sumažins atskirtį (kaip dabar vertinamas poveikis biudžetui) – jeigu įstatymas ar programa to nedaro ir jeigu ji nėra mirtinai būtina – nukelkime ją, negaiškime laiko, nešvaistykim energijos ir resursų, o imkimės tų, kurios realiai spręstų didžiausią Lietuvos problemą – mažas pajamas ir turtinę, socialinę atskirtį, mažintų skurdą.
Priėmus šiuos elementarius dalykus reikia judėti skubiai toliau: valstybė negali didinti užmokesčio privačiame sektoriuje, bet turi kelis svertus, kuriuos turi kuo galingiau išnaudoti.
1. Minimali alga pernai buvo padidinta net du kartus: kodėl to atsisakyta šiemet? 2017 m. infliacija bus net didesnė nei pernai, būtina kelti ir minimalią algą ir taip daryti spaudimą verslui didinti kitas algas. Minimali alga turėtų didėti nuolat ir iš anksto sutartais terminais: ar du kartus per metus po 25 eurus, ar vienąkart metuose po 50, bet ji privalo didėti. Nuolat. Juolab, kad ir naujasis Darbo kodeksas ant nosies – verslas gaus lankstumą, tegu sumoka už tai.
Su tuo stebuklingai net sutinka „SEB“ banko direktoriaus patarėjas dr. Gintaras Nausėda, kuris anksčiau buvo gana priešiškai nusiteikęs minimalios algos didinimui, mokesčių progresyvumui ir kitoms geroms iniciatyvoms.
2. Vienintelis tikras ginklas kovoje su turtine nelygybe – mokesčių sistema. Mūsų mokestinė sistema prašosi nebe reformos, o rimto persvarstymo iš esmės, reikia viską iš pagrindų keičiančios mokestinės revoliucijos.
a) pagaliau neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai ir atleisti mažiausiai uždirbančius nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM);
b) sumažinti PVM būtiniausių prekių krepšeliui. Jeigu biudžetui per daug skaudės – daryti tai kasmet po 0,5 ar 1 proc., bet mažinti – būtina, kad būtų paskatintas vartojimas ir atpigintos prekės;
c) įvesti progresyvius mokesčius. Mažiausiai uždirbantys turėtų visai nemokėti pajamų mokesčio, vidutines ir kiek didesnes pajams gaunantys turėtų mokėti sumažintą arba dabartinį GPM, daugiau uždirbantiems – jis didėtų.
d) Lietuva surenka labai mažai pinigų į biudžetą iš kapitalo (lyginant su kitomis ES šalimis). Tai būtina keisti: kapitalas turi būti apmokestinamas labiau, kapitalo mokesčiai taip pat turėtų būti progresiniai.
e) įvesti turto mokesčius. Jie taip pat galėtų (bet nebūtinai) būti progresiniai‘
f) įvesti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, supaprastinti deklaravimo tvarką;
g) baigti apsimetinėti, kad mokesčių dydis priklauso nuo pajamų kilmės, o ne nuo kiekio. Kodėl milijoną uždirbęs žmogus gali sumokėti vos kelis procentus mokesčių, o kiti – kone pusę uždirbtų pinigų? Jeigu mokesčiai būtų renkami nuo gautos sumos, nepriklausomai, kokiu būdu tie pinigai uždirbti, tai būtų ir teisingiau, ir naudingiau biudžetui, būtų daugiau lėšų svarbioms socialinėms programoms;
h) panaikinti visas mokestines lengvatas. Palikti 1-3 esmines, bet baigti nesąmones, kai ūkininkai, advokatai ar kitos privilegijuotos grupės (kurios toli gražu gyvena ne prasčiausiai), nežinia dėl ko, gyvena kitų žmonių, biudžeto sąskaita;
i) kuo skubiau išspręsti dvigubo PSD apmokestinimo problemą dirbantiems pagal verslo liudijimus ir individualią veiklą;
j) imtis kitų svarbių pakeitimų, kurios būtų suderinamos su pagrindiniu tikslu: t. y. pajamų didinimu, atskirties mažinimu.
3. Įgyvendinus revoliuciją mokesčių srityje – reikia ir iš esmės peržiūrėti socialinio draudimo sistemą. Dabartinė yra atgyvenusi, nuostolinga ir neskatinanti žmonių kaupti senatvei ar ligai. Ekonomisto R. Kuodžio siūlymai atidaryti kiekvienam „Sodros“ sąskaitą, kurioje galima būtų kaupti savo pinigus ir kai prireiks juos naudoti – vertos įsiklausymo idėjos. Lygiagrečiai turi būti skatinamos įmonės prisidėti prie žmonių pensijos kaupimo, patys žmonės galėtų daugiau skirti privačiam kaupimui (ne kaip dabar, viskas apribota 2 proc.). Kaupiamos lėšos, gyventojo pageidavimu, galėtų būti investuojamos, kaip dabar „Lietuvos bankas“ daro (ir gana sėkmingai) su Lietuvos finansinėmis atsargomis.
4. Kiti svarbūs darbai: kova su šešėliu ir korupcija, plačių valstybinių programų (renovacijos, statybos ir kt.) parengimas ir įgyvendinimas;
Socialinė sfera Lietuvoje irgi reikalauja rimtų pokyčių, bet šiandien svarbu pakeisti mokestinę sistemą, pakeisti Lietuvos kryptį iš esmės, susikoncentruoti į pajamų didinimą ir nelygybės mažinimą. Gal tuomet dar bus vilties ateinančius dešimtmečius sėkmingiau kovoti su demografinės krizės pasekmėmis, emigracija, senėjimu.