Gintautas Paluckas atėjo su pokyčių programa. Nenoriu liūdnai pranašauti, bet mes vis dar menkai suprantame, ką reiškia pokyčiai pas socdemus. Pas lietuviškus socdemus. Išvalyti valstybės institucijas nuo nomenklatūros, nors pakaitalai nebūtinai yra patys geriausi kadrai, yra viena. Kaip nuo jos išvalyti partiją, jau visai kitas klausimas. Juk G. Paluckas taip pat yra šios sistemos dalis ir laimėjo jis dėl to, kad net tie, kurie balsavo už G. Palucką prieš M. Sinkevičių, balsavo veikiau prieš A. Butkevičių, o ne už realias permainas.

Užtenka pažvelgti į Seimą, kurioje kone visą socialdemokratų frakciją sudaro senieji socdemai ir supranti, kad pokyčiai bus arba lėti arba išvis neįmanomi. T.y. tokie pokyčiai, kokius mes įsivaizduojame.

Sunkiasvoriai socdemai yra neliečiami ir nepaskandinami.

Kalėjimų departmento skandalas, vienos sąžiningos buhalterės paviešinti ir įrodyti piktnaudžiavimai vyko prie Juozo Bernatonio. Jo, kaip ministro, niekas net nesistengė priminti, o nuo žurnalistų klausimų jis pabėgdavo ir iki šiol bėga, teisindamasis užimtumu ir komandiruotėmis kaip Seimo užsienio reikalų komiteto vadovas. O kad suprastumei, kaip visa sistema sukasi, galima pasitelkti visai šviežią ir net netikėtą pavyzdį.

Julius Pagojus
Prieš kelias savaites iš Advokatūros, advokatų savivaldos institucijos, sekretorių buvo priverstas pasitraukti Julius Pagojus. Tas pats labai savimi pasitikintis buvęs Teisingumo viceministras, užaugęs po ministro Juozo Bernatonio sparneliu ir jau spėjęs susidėlioti savo karjerą mažiausiai keliems metams į priekį. Šį jauną socdemų kadrą sužlugdė didelis noras tapti ministru, mat paaiškėjo, kad jis turėjo ką slėpti. Tada dar sklido gandai, kad J. Bernatonį ir J. Pagojų sieja giminystės ryšiai – tokius, artimus, abu kategoriškai neigia, nors sąsajos per J. Pagojaus seserį yra daugiau nei aiškios. J. Pagojaus sesers vyras yra įtakingas veikėjas Algirdas Kumža.

Šiandien Advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė mėtosi versijose, kodėl jis pasikvietė J. Pagojų. Ir kodėl J. Pagojus negalėjo toliau dirbti. I. Vėgėlė painiojosi, ką jis sakė ir ką darė.

Prieš kelias savaites aiškino, kad J. Pagojus ir buvo pakviestas dirbti vos kelioms savaitėms, nes ankstesnis sekretorius, Audrius Bitinas, buvęs Socialinių reikalų ir darbo viceministras, netikėtai pasitraukė iš pareigų ir Advokatūrai mirtinai reikėjo naujo žmogaus. Dabar gi I. Vėgėlė sako, kad J. Pagojaus paslaugų jis buvo priverstas atsisakyti, nes sužinojo visokių gandų apie jo giminystės ryšius. Ir tuos, kuriuos neigia J. Bernatonis, ir gandus, kad kažko dar esama su kitais įtakingais advokatais.

„Ir dar visokių įdomių dalykų“, – grindžia savo poziciją I.Vėgėlė.

O gal viskas paprasčiau? Gal tiesiog J. Pagojų atleisti iš sekretoriaus pareigų paprašė kai kurie kiti advokatai? Nes jei tau nerūpi valstybės skaidrumas, vis dėlto kai nekokios reputacijos žmogus dirba advokatų savivaldos institucijoje, atrodo šiaip sau. Juolab kad J. Pagojus greičiausiai turi ambicijų tapti ir advokatu.

Ar čia J. Bernatonis nėra prikišęs pirštų? Ar jis nepadėjo iš visur išmestam J. Pagojui įsidarbinti Advokatūroje?
Ignas Vėgėlė

Kai kurie advokatai neabejoja, kad ši istorija yra baltais siūlais siūta, nes ir J. Bernatonis, ir kitos valstybės institucijos yra rimtai pasitarnavusios Advokatų savivaldai. J. Bernatonis ir I. Vėgėlė taip pat – ne priešai.

Advokatūrai J. Bernatonio labiausiai reikėjo lygiai prieš metus, kai 2016 m. baigėsi patalpų Tilto g. 17, kurias advokatai buvo gavę iš valstybės, panaudos sutartis. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, panaudos sutartis negalėjo būti pratęsta su tomis institucijoms, kurios neatlieka socialinių funkcijų ir kurios jau turi valstybės joms skirtas patalpas. Tuomet buvo imtasi teisinės ekvilibristikos ir J. Bernatonis čia atliko ne paskutinį vaidmenį. Kalbama, kad per A. Bitino ryšius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, buvo skurptas ir pasirašytas raštas, jog Advokatūra atlieka krūvą socialinių funkcijų ir šalia jau turimų patalpų Sporto gatvėje toliau panaudos pagrindu turi gauti patalpas Vilniaus centre.

Panaudos sutartis – ne nuomos sutartis. Tai, kiek advokatūra moka už šias patalpas, yra tokia niekinga suma, jog Ignas Vėgėlė ilgai nedrįso ištarti viešai. Jo manymu, tai tiesiog nekeičia esmės. Kitaip tariant, patalpos yra beveik nemokamos.

Jūs kelioms minutėms įlįskite į Advokatūros interneto svetainę. Ten kalbama apie Advokatų tarybos, kaip savivaldos institucijos misiją. Misija – tai paieška „optimalaus balanso tarp saugotinų advokatūros tradicijų ir šiuolaikinių jos poreikių bei lūkesčių, efektyviai moderuojant jos veiklą ir užtikrinant teisinės gynybos prieinamumą bei kokybę“. Svetainėje daug informacijos, skirtos advokatams: apie egzaminus, kiek kainuoja ženkliukai ir kokie susirinkimai laukia. Tačiau nėra nė žodžio apie Advokatūros socialines funkcijas. Kaip suprasti, ar jos nereklamuojamos, nes interesantai plauktų upėmis ir tektų samdyti daugiau žmonių?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai sako, kad jie netikrino, ką daro Advokatūra, jie tiesiog perskaitė Advokatūros sekretoriato siųstus raštus ir peržiūrėjo įstatus. Bet Advokatūra, kaip savivaldos institucija, sako patys advokatai, neatlieka socialinių funkcijų. Kas itin aktualu žmonėms - nemokama teisinė pagalba – yra koordinuojama ne iš čia, tam yra skirta speciali valstybinė teisinės pagalbos tarnyba. Negana to, bent ketvirtadienio rytą Advokatūros puslapyje informacijos apie nemokamą teisinę pagalbą išvis nebuvo, tik pažadas ją atnaujinti.

O gal socialinė funkcija yra advokatams platinama žinutė, jog šie savo 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio pervestų Advokatūrai, o jau šioji, suskaičiavusi, kuri iš paramą gaunančių institucijų tarp advokatų buvo populiariausia, savo ruožtu ir pervestų visą gautą paramą? Arba advokatų egzaminai, kurie daug metų iki pat šiol nėra skaidrūs. Neskaidrūs, nes advokatai nori kontroliuoti savo gildijos plėtros spartą, ar kad į jų tarpą nepatektų atsitiktiniai žmonės. O gal yra ir daugiau priežasčių. Taip kalba patys advokatai, tikrai ne žmonės iš šalies.

Juozas Bernatonis
I. Vėgėlė visgi laikosi priešingos nuomonės. Esą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės, atėjusios į ministeriją su Darbo partija, Danguolės Juozapavičienės pasirašytame rašte teikiamos socialinės paslaugos: pagalba nusikaltimų aukoms, pagalba asmenims dėl amžiaus, neįgalumo ir kitų socialinių problemų ir pacientų teisių gynimas yra realios. Gerbiamieji advokatai, ar tikrai? Ir net jei Advokatūra, kaip savivaldos institucija, tikrai atlieka šias išvardytas funkcijas, ar jų atlieka tiek, kad būtų verta antrų nemokamų patalpų Vilniaus miesto centre? Praktiškai nemokamų, nes per metus už jas valstybei buvo sumokėta 5035,17 eurai.

Šie retoriniai klausimai liktų tarp Advokatūros sienų, jei ne tos Tilto g. patalpos ir politinis įsikišimas šią problemą sprendžiant.

Mat D. Juozapavičienės rašto neužteko, Vyriausybės teisininkai vis tiek laikėsi nuomonės, kad Advokatūrai negalima skirti panaudos pagrindu dar vienų patalpų, nes ji tokias jau turinti. Ir tuomet šis klausimas nukeliavo į Seimą, kai tuometinis socdemų Teisingumo ministras J.Bernatonis užregistravo Valstybėsturto panaudos, naudojimosi ir disponavimo juo įstatymo pataisą. Kaip sako patys advokatai, jai priimti socdemų dominuojamame Seime truko ne tiek ir ilgai. Nuo rugsėjo 21 d. iki spalio 11 d. O jau spalio 26 d. Advokatūrai buvo skirtos tos pačios patalpos Tilto g. pagal panaudos sutartį. O pataisa skamba taip: (...) apribojimai dėl panaudos sutarčių „netaikoma juridiniams asmenims, kurie vykdo LR įstatymų pavestas funkcijas ir kurių turto nepakanka ar jis yra netinkamas vykdomai veiklai“.

Po kurio laiko vietos nerandantis J. Pagojus, taip apmaudžiai netekęs visų savo suplanuotų karjeros perspektyvų, atsiranda Advokatūroje ir tampa jos sekretoriumi. Ir būtų juo dirbęs, jei ne pasipiktinimas iš vidaus.

Gal tai ir sutapimas, kad kartu sušmėžavo J. Bernatonio, J. Pagojaus ir kitų socialdemokratų rato pavardės. Gal Advokatūra čia tik atsitiktinai, nes panaudos sutartimi naudojasi daug įstaigų, kurios, ant I. Vėgėlės, neatlieka išvis jokių socialinių funkcijų, net ir formaliai to negalėtų atlikti. Bet sutapimais Lietuvoje niekas nebetiki. Lietuvoje negalioja, o gal niekada ir negaliojo nerašytas garbės kodeksas, jog politikas ar valstybės tarnautojas nemeluoja ir tarnauja valstybei.

Testas jums. Būkite sąžiningi. Maksimaliai nešališki. Ar jūs tikite štai tokia J. Bernatonio atsiųsta žinute į klausimą apie J. Pagojaus protegavimą: „Niekur jo aš neproteguoju. Jis viską pasiekė savo gabumais“?