Ir panašu, kad tas vienas konkretus dalykas bus kova su alkoholiu. Bet kokiomis priemonėmis. Mojuojant kirviu ten, kur turėtų būti rėžiama skalpeliu, apaugęs įvairiausiais naujais nesapnuotais draudimais, primenančiais ISIS stovyklas. Draudimų tokia daugybė ir kai kurie jų tokie absurdiški, griaunantys ištisas industrijas, kad nei verslininkai, nei, sprendžiant iš diskusijų portaluose, jau ir patys rinkėjai negali patikėti, kad tai virs kūnu.
Visos vadinamosios „valstiečių“ kovos priemonės turi vieną bendrą vardiklį – tai beveik be išimties draudimai, ribojimai, baudų didinimai, kitaip tariant, pačios bukiausios ir lengviausiai įgyvendinamos išeitys, skirtos vaikų mėtymais į šulinius pasipiktinusių rinkėjų greitam užganėdinimui.
Kad kirvį palaikyti drebančiomis iš nekantrumo rankelėmis svajojo amžinas Don Kichotas prieš alkoholį Aurelijus Veryga ir jo patronas Ramūnas Karbauskis, apsistatę panašiais į save fanatikais, tai nieko keisto. Bet kad draudimams su džiaugsmu pritars ir dar naujų pasiūlys populiarusis ir liberalusis feisbuko premjeras Saulius Skvernelis, tai turėjo nustebinti jo gerbėjus.
Jau girdžiu blaivininkų klyksmą, kad žiniasklaida neteks reklamos ir todėl esu suinteresuota piktintis, bet apie reklamos draudimą net ir neketinu kalbėti. DELFI gyvavimui jis lemtingo vaidmens nevaidina, o už reklamos draudimą yra daug absurdiškesnių, visiems gyventojams aktualių draudimų, apie kurių pasekmes ir keliamus nepatogumus jie net nesusimąsto.
Taigi, kaip atrodys Lietuva ir jos miestai, kai saldus Verygos ir Karbauskio sapnas virs realybe?
Padidėję akcizai alkoholiui jau įsigaliojo, o Vyriausybė jau pritarė Seime svarstomoms pataisoms, kurios labiau ribotų galimybes įsigyti alkoholį ir jį reklamuoti. Siūloma griežtinti prekybą alkoholiu, nustatyti didesnį amžių (nuo 20 metų, nesvarbu, kad į kariuomenę nuo 18), kada jo galima įsigyti. Įgyvendinus siūlymus, prekybos alkoholiu laikas sutrumpės, o pamėginusiems išsinešti gėrimus iš maitinimo įstaigų, grės baudos. Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad vairuotojams taksi automobiliuose darbo metu laikyti ir gabenti alkoholio produktus draudžiama.
Turbūt pataisų autoriams, nieko daugiau nemačiusiems be gimtojo sodžiaus ar kursuojantiems maršrutu „darbas-namai“ sunku suvokti, kad kavinės visada buvo miesto kultūros dalis, miestelėnams reiškianti galimybę susitikti su bičiuliais, verslo partneriais, galų gale, švęsti ir mėgautis Lietuvoje tokia reta šiluma. Vilnius sukuria 40,4 proc. Lietuvos BVP daugiausia iš visų apskričių (Kauno apskrityje sukurta 19,8 proc., Klaipėdos apskrityje – 11,6 proc.). Tai gal čia dirbantys specialistai, po galais, turi teisę leisti savo sunkiai uždirbtus pinigus ir užtarnautą laisvalaikį, kaip ir kur jie nori, nenurodinėjami kompleksuotų provincialų? Ar tai tiesiog pasąmoninis pavydas, kad Vilnius ar atsigaunantis, puikiais restoranai, barais ir kultūriniu gyvenimu garsėjantis Kaunas taptų tokie pat tušti, kaip ir visa likusi Lietuva? Ir ką šiltais vasaros vakarais mes pasiūlysime į Lietuvą atvykusiems turistams? Pavartyti valstiečių ir žaliųjų lankstinukus?
Taip sunkiai po sovietmečio atsikūrusi miesto bendravimo kultūra patirs rimtą smūgį, o miestiečiai stumiami į pastatų vidų. Sudie, modernaus ir pulsuojančio miesto titule! Kažkaip tik reikės turistams paaiškinti, kad, žinote, iš visokių naisių suvažiavę ir miesto nematę „valstiečiai-žalieji“, atrodo, prijaučia ISIS ideologijai – kiek apsirikome balsuodami. Manėme, kad jie kovos su alkoholizmu, bet jie paskelbė karą visai miesto kultūrai, kaip tvirkinančiai ir atitrūkusiai nuo gaivaus Naisių provaizdžio. R. Karbauskis iš viso nesiteikė išsamiau motyvuoti pasipiktinimo audros sukėlusio draudimo, tik pasakė, kad jis nėra perteklinis.
Dėl šių pasiūlymų į neviltį puolė vasaros muzikos festivalių rengėjai. Pasak jų, tai reikštų brangstančius bilietus arba net festivalių naikinimą. „Kažkada buvo draudžiami auskarai, džinsai, man atrodo, mes dabar važiuojame, kad teks greitai vėl dainų tekstus atnešti suderinti į kažkokį komitetą, ar teisingai dainuojame. (…) Kiekvienas kreivesnis, kitoniškas takelis mums pasidaro nebesuvokiamas“, – kalbėjo Seime surengtoje spaudos konferencijoje muzikos atlikėjų vadybininkas Lauras Lučiūnas. Jo teigimu, dar vienas ribojimas būtų pražūtingas daugeliui artistų. L. Lučiūnui panašios situacijos neteko matyti kitose šalyse. Jam jau skambino kolegos iš užsienio stebėdamiesi, ar iš tiesų taip Lietuvoje vyksta. Bet, atrodo, „valstiečiams“ nerūpi jokia muzika, išskyrus liaudies dainas ir dainų šventes. Jiems nesvarbu, kad dėl brutalių priemonių žlugs metų metais puoselėti festivaliai, nes per sudėtinga aprėpti visą paveikslą.
Drausti bausti drausti bausti, nepaisant miestų ir regionų skirtumų, verslo, tradicijų, turizmo, nepaisant nieko – tokia „valstiečių-žaliųjų“ politikos vizija. Labai siaura ir paprasta, todėl lengvai suprantama rinkėjams, nesvarbu, kad tikrai turės greičiau griaunantį, nei kuriantį poveikį: gyventojai tikrai ieškos pigesnio ir prieinamesnio alkoholio užsienyje, jaunimas – kitokių kvaišalų. Bet kai tikslas – ne reali kova su alkoholizmu, švietimas, alkoholikų gydymas, nedarbo ir paauglių užimtumo regionuose sprendimas, o paskubomis rinkėjams numestas vieno statistinio alkoholio suvartojimo rodiklio pagerinimas, tuomet tokia strategija – kaip tik. Su jos pasekmėmis teks dorotis jau kitos kadencijos Seimui, tad po „valstiečių“ – nors ir tvanas.
Tvariems rezultatams reikia išmonės, lėšų ir laiko. Štai Islandijai 1998-2016 m. pavyko drastiškai sumažinti paauglių girtavimą, rūkymą, kanapių vartojimą ir šios šalies modelis dabar taikomas kitose Europos šalyse ir savivaldybėse. Ar tai buvo daroma draudimais? Nustebsite, bet daugiausiai ne: islandai siekė didinti paauglių užimtumą, gerinti jų pasitikėjimą savimi ir gebėjimų suvokimą, socialinius įgūdžius, tvirtinti šeimos ryšius, įtraukė į tai bendruomenes. Islandai ne bukai draudė, o investavo, kūrė, puoselėjo. Skamba kur kas sudėtingiau? Bet užtat rezultatai – stulbinantys.