Tikros lietuviškos nacionalinės patyčios. Iš tų, kurie dar liko Lietuvoj ir moka čia mokesčius. Galėtume teisėtai stebėtis L. Anužiene ir jos taškymosi mokesčių mokėtojų pinigais stogu, liūdnai pagarsėjusia švietimo ir mokslo ministre A. Pitrėniene.
Kokia vidurio kaimo klešne turėtų būti profesinės mokyklos direktorė, kad nei gėdos, nei saiko? Kokia klešnė tada eksministrė? Iškrausčiusi iš Vilniaus senamiestyje esančių rūmų konservatoriją ir skyrusi patalpas būsimam draugės grožio centrui bei 5 mln. eurų, o iš viso tai dvigubai daugiau. Tam, kad ši ponička galėtų taškytis mokesčių mokėtojų pinigais ir įdarbinti be darbo likusią ministrę.
Ko gero, čia tas atvejis, kai tvarkdarys R. Žemaitaitis neprajuokintų įstatymo projektu, siūlančiu iki 2022-ųjų pratęsti kainų žymėjimą litais. Čia tau ne koks pliušinis meškinas. Čia mašinikė profesinio mokymo centro direktorei už 200 000 – 441 000 Lt!
Kelių mokyklų mokytojams algas būtų galima padidinti iki jų prašomų už tiek? 20, 30? Ne mokytojų – mokyklų. O jei pridėtume rūmus su remontais Palangoje, Pervalkoje ir Vilniuje? Tada visiems šalies mokytojams. Su magaryčiomis!
Bet kad ir kokia išpindėjusi ta Kauno ponička, nesistebėkime ja taip, kaip stebėjosi S. Skvernelis. Teisę stebėtis turi tik Skuodo ar Mosėdžio sengalvėlės. Premjerui ne stebėtis – veikti. Sprendimas Nr. 1 – išsodinti iš valdiškų automobilių visas poničkas ir fruktus, kuriems valdiškas automobilis reikalingas ne darbui, o tik jų poniškumui pabrėžti.
Mokykla, poliklinika, ligoninė, savivaldybė, Seimas, ministerija, ką ten ministerija, kiekviena valdiška „ragų ir kanopų“ kontora su trimis darbuotojais turi po valdišką automobilį „viršininkui“, net pavaduotojams. Tūkstančiai valdiškų automobilių. Ne darbui. „Viršininkams“ vežioti.
Milijonai eurų automobiliams įsigyti ir aptarnauti. O kur dar vairuotojai, poničkų a la Anužienė užgaidos? Kiek dar ilgai mokesčius mokėsime šitų siurbėlių storiems užpakaliams kilnoti?
Štai kur taikinys. O ką kalam prie kryžiaus? Savivaldybės klerką, kad jis per pietų pertrauką su valdiška mašina važiavo alaus nusipirkti. O kokia iš to nauda mokesčių mokėtojams, kad nebevažiuos? Jokios. Nauda būtų tada, kai tokio automobilio išvis nebūtų.
Kabinėjamės prie Seimo nario, kad tas ne ten išleido 600 eurų parlamentinei veiklai. R. Karbauskis uždraudė tas lėšas skirti automobilio lizingui. O kas mums iš to? Jei Seimo narys gali bet kada imti automobilį su vairuotoju ir varyti į Gargždus karvių bezdėjimo tikrinti?
Ar ne geriau mums būtų, kad Seimo narys išleistų tuos pinigus savo auto, pagaliau leistų pinigus ten, kur jam atrodo reikalingiau, bet kad Seimo garažas su gausybe automobilių, vairuotojų, mechanikų, ryjantis realius milijonus, būtų nuimtas nuo mokesčių mokėtojų pečių?
Kiek Lietuvai reikia prestižo automobilių? Kokių 22, na, 30-ies: prezidentei, Seimo pirmininkui, premjerui ir ministrams, generaliniam prokurorui, policijos, VSD, STT ir FNTT vadams, trijų didžiųjų miestų merams, dar vienam kitam. Taškas.
Visi kiti prašom su savais auto mums tarnauti. Sumokėsim už panaudą, degalus. Jokios VTEK. Jokio galvosopio dėl užsukimo alaus paimti ar pas meilužę. Paprasta, demokratiška. Plius atsilaisvina milžiniškos lėšos. Plius paraiška tam, kad keli tūkstančiai lietuvių galbūt dėl to nebeišbėgs. Nes tai būtų ženklas, kad šis tas valstybėje keičiasi. Nacionalinis susitarimas de facto.
Ponai valstiečiai ir kiti plunksnų voliotojai Seimo demagogijos smaloje, išeikit į gatvę ir paklauskit rinkėjų: ar jie sutinka, kad jų mokesčiai būtų skiriami Anužienės „Volvo XC90“? Jei bent vienas jų sutiks 2 proc. skirti poničkų ir fruktų fanaberijai paremti, eikit toliau minkyti Nacionalinį susitarimą. Tada esam tokie prietrankos, kad taip mums ir reikia.
Bet jei nesutiksite, pradėkite Nacionalinį susitarimą dėl emigracijos rašyti nuo to, kad poničkas ir fruktus per mėnesį išsodinsite iš visų valdiškų automobilių.
Vienas Anužienės pavyzdys dar nieko nereiškia? Štai dar keli, pakliuvę po ranka tą dieną, kai Seimas minkė Nacionalinį susitarimą.
Vilniaus P. Skorinos mokyklos direktoriaus pavaduotojo prašymu iš savivaldybės įstaigos sąskaitos per 8 metus neteisėtai išmokėta per 226 tūkst. eurų. Kas nors nubaustas? Pinigus bandyta susigrąžinti? O kam? Ne savi – „valdiški“.
Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ valdyba direktoriui A. Ignatavičiui skyrė 5 mėnesių algos dydžio premiją – 27 tūkst. eurų. Puikiai dirbo?
Iš to, ką sako valdybos pirmininkas D. Nedzinskas, aišku, kad ne tiek Ignatavičius gerai dirbo, kiek tragiškai dirbo jo pirmtakai. O net pripažinus, kad vadovas – genijus, ar viskas čia gerai? Pvz., kodėl valstybė, samdanti ir Ignatavičių, ir profesorių L. Mažylį, pirmajam vien tik premijų sumoka tiek, kiek siekia dvejų metų Vasario 16-osios Akto originalą radusio profesoriaus alga? Ar viskas čia logiška?
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnui dūsauja, kad, pradėjus veikti atliekas deginančiai jėgainei, sumažės dujų vartojimas. Negerai, kad reikės mažiau dujų? Žaliųjų ministras!
Čia tik poros dienų finansiniai valdžios „perlai“. O kiek valdiškų statybų pradėta? Visoms užbaigti neužtektų metinio valstybės biudžeto. Dešimt milijardų – abejotino tikslingumo projektams, kaip teigia Valstybės kontrolė. Kiek galima būtų sumažinti GPM, kad žmonės realiai daugiau gautų?
O kiek tokių „projektų“, kaip nemokamas Druskininkų caro R. Malinausko laikraštis, kuris dar ir įstatymą, ir demokratiją pamina? Kiek suryja savivaldybių vidaus sandoriai, kurių tikslas – aprūpinti lašiniais savo, žmonų ar draugų įmones? Už kurių išsaugojimą bet kokia kaina Seime balsavo ne tik valstiečiai, bet ir 8 konservatoriai bei 4 liberalai?
Valdžia mėto mūsų pinigus iš sraigtasparnio taip pat įkaušusi, kaip kažkada Kėdainių kniazius mėtydavo ledus. O ką kasdien kala į mūsų galvas valdžios korifėjai, jų gizeliai?
Matydami per televizorių rodomą daugiau nei ponišką Kauno poničkos visureigį už mūsų pinigus, jauni ir seni girdi valstietiškai ugningas Skvernelio, Karbauskio, Šapokos ir Jakeliūno kalbas apie tai, kad mes tuoj jums, rupūžės, užtaisysim mokesčius.
Jų pasiklausius, atrodo, kad dėl visko kalčiausi – mokesčių mokėtojai. Biudžete skylė? Kalti ministrai, Seimas? Ne, mokesčių mokėtojai. Mažos pensijos? Pasirodo, net trečdalio uždarbio, atiduodamo „Sodrai“, jau per mažai, todėl reikia dar padidinti mokesčius ar atimti iš žmonių jų kauptus pinigus privačiai pensijai. Tada jau „Sodra“ visais pasirūpins.
„Sodra“, kuri vien tam, kad pinigai iš dirbančio lietuvio sąskaitos pasiektų pensiją gaunančiojo sąskaitą, kasmet išleidžia 70 mln. eurų, gali kažkuo pasirūpinti? Beje, o kiek poniškumo įrodymų – personalinių automobilių turi „Sodra“?
Anužienė perka visureigį už verslininko protu nesuvokiamą kainą, o ministras A.Veryga lyg niekur nieko įtikinėja sunkius ligonius, kad jie privalo pirkti ne geriausius, o pigiausius (prasčiausius) vaistus. Kodėl ligoniams siūlote tai, kas negalioja valdininkijos fruktams? Kai ligoninėj atsidurs koks naisietis, ar irgi jį nuodysite prasčiausiais?
Kur ten. Karbauskis su Santariškėmis seniai horizontalų kontaktą turi. Be siuntimų. Dar keli mėnesiai tokio valdymo, ir Veryga lieps pirkti sužiedėjusią duoną bei apvytusias daržovės, nes taip juk atpigtų pragyvenimas.
Kodėl Estija skiria daugiau pinigų ir sveikatos, ir krašto apsaugai, ir kultūrai, ir švietimui, nors vienas estas nesukuria daugiau BVP nei vienas lietuvis? Kodėl Estijoje profesorius gauna 2500, o Lietuvos – tik 1000 eurų? Kam tada estai išleidžia mažiau už mus?
Niekam. Tik todėl, kad, užuot pažaboję savo pačių poniškumą, mūsų išrinktieji jo kartelę yra nuleidę iki anužienių. Štai kodėl dauguma studentų svajoja ne apie nuosavą verslą, o apie valdininko krėslą. Nei tau kuo rūpintis, nei bankrotas gresia, o varinėji mašinike, kurią ne nuodėmė ir šalia T. Barščio pasistatyti.
Žiūri į „Volvo XC90“ foto, per „YouTube“ klausaisi Anužienės 2011 m. sveikinimo su Kalėdomis. Liejasi saldžiarūgščiai, tarsi kiniškas padažas prie broilerinės vištienos, palinkėjimai: „Kad mūsų akys būtų gailestingos, kad nevertintume žmogaus pagal išorę, kad mūsų darbai būtų atiduoti vienas kitam, kad neskaudintume vieni kitų...“
Ir prisimeni 59 Trumpo „Tomahawk” raketas Assadui ir Putinui. Neprošal būtų ir Anužienei su Pitrėniene į pauodegį. Ir ministrui Verygai, raginančiam sunkų ligonį pirkti pigiausią vaistą. Visai išpindėjusiai valdininkijai – po fiskalinį tomahauką, kaip antai pasvajojo Ž. Šilėnas.
Ar išsodinsim poničkas ir fruktus iš valdiškų automobilių? Toks kuklus Nacionalinis susitarimas. To, kas tikrai stabdytų emigraciją, pradžia? Nesulauksit. Jų ir pradžia, ir pabaiga – ta pati: bla bla bla.