Visada gresia pavojus, kad prasiverš pyktis, noras suvesti sąskaitas, nubausti „kaltininką“. Derybos dėl „Brexit“ nebus išimtis, juolab, kad pastaruoju metu atsakingi ES pareigūnai švaistosi kategoriškais pasisakymais.
„Brexit“ buvo nelauktas ir skaudus šokas ES. Lyg tol šalys veržėsi tapti jos nariais, o dabar viena valstybė nusprendė, kad narystė nepageidaujama ir nenaudinga. Palikti sąjungą nutarė ne kokia nors Balkanų atsilikėlė, bet viena pakiliausių jos narių, šalis, kuri yra Europos finansų centras, kurios universitetai yra patys geriausi visame žemyne, kurios ginkluotosios pajėgos iš moderniausių. Britanija yra viena didžiausių ES biudžeto donorių. 2015 m. jos įnašas sudarė 12,57 proc. viso biudžeto; Lietuvos įnašas buvo 0,29 proc.
ES turi teisę ginti savo interesus, visiems priminti, kiek jie laimi iš narystės sąjungoje, ir kiek bus pralošta, jei nutariama ją palikti. Vis dėlto kai kurie ES politikai kelia perdėm griežtus reikalavimus Britanijai, tuo siekdami jai pakenkti ir ją nubausti už precedento neturinčio nutarimo skirtis su ES. Praeitą sekmadienį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris Vokietijos dienraščiui „Bild“ pasakė, kad Britanijai tektų atsisakyti vilčių susitarti dėl prekybos, jeigu ji atmestų ES siūlomas sąlygas.
Londonas turės pasirinkti „valgyti, kas ant stalo, arba visiškai neiti prie stalo.“ Taip kalbama su nemėgstamu svainiu, o ne su ilgalaikiu partneriu ir sąjungininku. Tai ne pirmas toks Junckerio pasisakymas. Spalį jis aiškino, kad ES privalo būti „nepalenkiama“, kai nagrinės Didžiosios Britanijos sąlygas dėl išstojimo iš Bendrijos. Negalima „viena koja būti čia, o kita – ne.“ Pasak Junckerio, Britanija rizikuoja „sutrypti viską, kas buvo pastatyta“ per šešis Europos integracijos dešimtmečius.
Ko gero, šie ultimatyvūs pasisakymai yra derybų strategijos dalis. Iš pradžių skelbi griežčiausius reikalavimus, kad galėtum vėliau dalį jų atsisakyti kompromiso vardan. Vis dėlto ES persistengia. Didžioji Britanija nėra ES priešas, nutarimą palikti priėmė šalies gyventojai per referendumą, o ne kokie nors karininkai po perversmo. Naujos apklausos rodo, kad „Brexit“ priešininkai pradeda susitaikyti su likimu. Kaip ir „Brexit“ šalininkai, jie nori riboti migraciją, ir kad migrantai iš ES būtų traktuojami taip pat kaip migrantai iš kitų šalių.
Jeigu skyrybos bus sunkios, ir prives prie didelio Britanijos gyvenimo lygio nuosmukio, santykiai tarp Britanijos ir ES pablogės. Tuo atveju augtų piliečių reikalavimas atsiriboti nuo Europos, mažinti bendradarbiavimą gynybos srityje, nors Britanija liktų NATO nare. Dėl to sumažėtų Lietuvos saugumas, juolab, kad Britanijoje atsirastų balsų, klausiančių, kam ginti tuos, kurie tau kenkia.
Lietuva neturi itin glaudžių santykių su Didžiąja Britanija, nesulaukia nei ypatingo Londono dėmesio, nei didesnių investicijų. Bet Britanijos valdžia draugiškai nusiteikusi, tvirtai palaiko Lietuvos suverenumą, skeptiškai vertina Rusiją, pasisako už sankcijų jai pratęsimą ir stipresnį NATO vaidmenį Baltijos jūros regione. Saugumo srityje ji viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkų.
Kol kas Lietuva laikosi gana pasyviai derybų su Britanija atžvilgiu. Gruodį susitikusi su Barnieriu, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė palaikanti visoms pusėms priimtiną bendradarbiavimo modelį, bet laisvas asmenų judėjimas ir kitos pamatinės laisvės negali būti pamintos. Ji ne kartą pabrėžė, jog ES turi užtikrinti, kad Britanijoje gyvenantys lietuviai nepatirtų jokios diskriminacijos, jiems būtų suteiktos visos socialinės garantijos.
Negana rūpintis savais emigrantais. Reikia žvelgti plačiau, ne tik kartoti trafaretinius šūkius apie pamatines vertybes. Bent viešumoje Lietuvos „geležinė ledi“ nerodo nei deramos drąsos, nei tvirtumo, nei vaizduotės. Laikas užimti ryžtingesnę poziciją, pabrėžti, kad Briuselio derybininkai turi švelninti toną ir reikalavimus, kad svarbu užtikrinti, kad Britanijos gyventojai nesijaustų atstumti ir nuskriausti, kad ji liktų sąjungininke.
Prezidentė turėtų stengtis sutelkti panašiai manančias valstybes ir įtikinti kitas. Laiko nėra daug, laikrodis tiksi. Prieš ketverius metus jai buvo įteiktas prestižinis Karolio Didžiojo apdovanojimas, labiausiai už Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nuveiktus darbus. Jei ji gebėtų reikšmingai prisidėti prie sėkmingų ES ir Britanijos derybų baigties, ji būtų verta kito panašaus apdovanojimo.