Tikrai buvo kitaip. R. Karbauskis, kaip ir dauguma jo atvestų valstiečių ne per tarpininkus, o patys kalbėjosi su žurnalistais. Tačiau šiandien R. Karbauskis ant stalo turi juodąjį žurnalistų sąrašą. Jis jo neviešina, bet žodinis R. Karbauskio perspėjimas, kad toks yra, buvo. Valstiečių lyderis teigė, kad žurnalistai patys sužinos, kurie yra tame sąraše, nes su tais, kurie yra sąraše, R. Karbauskis tiesiog nesikalbės.

Drąsos sąrašą sudaryti buvo, bet paskelbti jo turinį drąsos pritrūko. Kad ir kaip ten būtų, patarimą sudaryti juodąjį žurnalistų sąrašą R. Karbauskiui, bent taip kalba arti jo esantys žmonės, jam patarė viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis.

D. Gudelis ne šiaip atsitiktinis žmogus šalia R. Karbauskio. Jis ir viešai giriasi esąs R. Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio tandemo – auksinės šių rinkimų porelės – autorius. O kartais ir pajuokauja, kad valstiečiai, jų lyderiai, yra skolingi už stulbinamą pergalę Seimo rinkimuose. Juokas juokais, tačiau jei pateikti duomenys yra teisingi, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga „VIP communications“ po rinkimų yra likusi skolinga daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

Darius Gudelis
Seimo rinkimus valstiečiai padedami D. Gudelio laimėjo, tačiau kokie yra jo santykiai su šia partija, su frakcija ir su Vyriausybe – keblesnis klausimas. Ir jei santykiai tarp jų yra, tai kokiais pagrindais?

Šis klausimas nėra tik valstiečiams, jis galioja visoms Lietuvos partijoms ir visoms viešųjų ryšių kompanijoms. Viešųjų ryšių kompanijų Lietuvoje yra ne viena, jos patiria didžiulį konkurencinį spaudimą, todėl gal ir nėra keista, jei tos pačios kompanijos, tie patys veidai vieną sezoną dirba su liberalais, kitą – su socialdemokratais, o sezono viduryje perbėga pas valstiečius ar konservatorius ar sugalvoja dar kokią nors kombinaciją, o šalia dirba su verslo įmonėmis arba atvirkščiai. Vienos kompanijos geriau dirba, kitos – prasčiau, tačiau jų veikimas politinėje erdvėje aptrauktas storu rūko sluoksniu.

Skaidrumo trūksta todėl, kad viešųjų ryšių kompanijų atliekamų paslaugų spektras yra labai platus. Nuo konsultacijų, kaip bendrauti su žiniasklaida, su konkrečiais žurnalistais, pranešimų spaudai rašymo iki vis dar užsakomųjų straipsnių kurpimo ir lobistinių paslaugų. Taip pat nelabai aišku, ar politikai su konsultantais atsiskaito pinigais, ar vis dėlto į susitarimo paketą įeina ir įtaka valdžios koridoriuose. Pagaliau, ir kokios priemonės yra viešieji ryšiai, o kokios jau – lobizmas? Tik, žinoma, niekaip nedeklaruotas.

Kodėl šįkart kyla klausimas dėl D. Gudelio? Dėl to, kad šiuo metu valdžioje dvi partijos, su kuriomis jis dirbo ir toliau dirba. Viena partija – socialdemokratų, su kuria tarsi ryšiai nutrūkę, tačiau per įvairias jų pavaldume esančias institucijas ši partija buvo dosni D. Gudelio įmonei dar ir 2016 m., kai faktiškai D. Gudelis pradėjo dirbti su Valstiečių žaliųjų sąjunga ir esą sukūrė S. Skvernelio ir R. Karbauskio tandemą.

Labiau nei viešumo politikai bijo tik viešumo. Ir tam jiems reikia apsukrių viešųjų ryšių specialistų. O papuolę į savo pačių melo žabangas arba neturėdami fantazijos, ką galima pasiūlyti rinkėjams, jie apskritai negaili nieko. Tačiau galiausiai už tai yra sumokama mūsų, mokesčių mokėtojų pinigais.
Indrė Makaraitytė
Pernai D. Gudelio įmonė pasirašė ir sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, kuriems dar vadovavo Stasys Dailydka. Ir laimėjo Algirdo Butkevičiaus valdomos Vyriausybės kanceliarijos konkursą.
Pagal vieną iš tų sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“, pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 2 d., į D. Gudelio įmonės sąskaitą turėjo įkristi 286 tūkst. eurų be PVM ir ji buvo sudaryta visoms viešųjų ryšių paslaugoms. Be šios sutarties dar buvo bent dvi – dėl reklamos gaminių ir reklamos paslaugų, per abi sutartis – dar per 140 tūkstančių eurų. Šios visos trys sutartis iki šiol galioja, o pernai D. Gudelio įmonė iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo 165 tūkstančius eurų.

Beveik tuo pačiu metu UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ laimi konkursą Vyriausybės kanceliarijoje. Sutartis pasirašyta 2016 m. spalio 24 d., t.y. iškart antrojo rinkimų turo, kai jau buvo aišku, kad tuomet valdantieji socialdemokratai pralaimėjo rinkimus. Suma – daugiau nei 115 tūkstančių eurų. Pagal šią sutartį D. Gudelio įmonė turi didinti Vyriausybės veiklos žinomumą ir turi sukurti Vyriausybės veiklos viešinimo priemonių paketą.

Nieko sau A. Butkevičiaus dovana D. Gudeliui ir valstiečiams, mat konkursas vyksta kaip tyčia tuo metu, kai šis strateguoja valstiečių rinkimų kampaniją. Valstiečių, kurie kalba apie permainas, apie korumpuotą sis-temą. Na, visa kita jūs žinote...

Ir dar ne viskas. D. Gudelis yra ne tik viešųjų ryšių paslaugas teikiančios įmonės vadovas. Jis taip pat ir Vilniaus krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ dalininkas. Tyčia ar netyčia šiam krepšinio klubui buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S .Dailydka buvo labai dosnus. Vien 2016 m. buvo suteikta 300 tūkstančių eurų parama. D. Gudeliui taip pat priklauso kai kurie regioniniai laikraščiai ir, vėl tarsi netyčia, valstiečiai yra toji partija, kuri per šiuos Seimo rinkimus VRK duomenimis daugiausiai rinkiminių pinigų išleido užsakomiesiems straipsniams žiniasklaidoje.
Nors kalbama, kad socialdemokratai su D. Gudeliu ryšius nutraukė gerokai anksčiau nei pralaimėjo rinkimus, o esą su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga konkretaus galiojančio susitarimo po rinkimų tai pat nėra, tačiau ir su vienais, ir su kitais ryšiai nėra nutrūkę.
Indrė Makaraitytė

Kiekvienas sukasi taip, kaip jis sugeba, o apsukrūs verslininkai prieina prie politikų tiek, kiek juos politikai prisileidžia.

Nors kalbama, kad socialdemokratai su D. Gudeliu ryšius nutraukė gerokai anksčiau nei pralaimėjo rinkimus, o esą su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga konkretaus galiojančio susitarimo po rinkimų tai pat nėra, tačiau ir su vienais, ir su kitais ryšiai nėra nutrūkę. D. Gudelis esą konsultuoja R. Karbauskį, nors su frakcija dirba viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius. O taip pat jis nėra toli nuo premjero S. Skvernelio, nors premjero patarėjas Tomas Beržinskas dievagojasi, kad su premjeru dirba visai kiti žmonės. Pats premjeras, paklaustas, ar jį konsultuoja D.Gudelis, atsakė ne, tačiau nepaneigė, kad su D. Gudeliu susitinkąs ir pasikalbantis.

Bet D. Gudelio santykiams su Vyriausybe netgi formalus pagrindas yra – D. Gudelio įmonės sutartis su Vyriausybės kanceliarija vis dar galioja ir pasikeitus valdžiai nebuvo nutraukta. Išanalizuoti S. Skvernelio Vyriausybės veiklos komunikavimo problemas ir sukurti naujas komunikavimo priemones D. Gudelis turi laiko iki pat 2019 m. vidurio.

Ir tuo pačiu, kai R. Karbauskis su S. Skvernelis skelbiasi kovojantys su alkoholizmu ir kurpia planus, kaip pažaboti alkoholio vartojimą, didinant akcizą ir alkoholį pardavinėjant tik specializuotose parduotuvėse, D. Gudelio viešųjų ryšių įmonė pradeda dirbti su didžiausia alaus gamintoja „Švyturys – Utena“. D. Gudelio paslaugomis jau keletą metų naudojasi ir Aludarių gildija. Visa tai neišvengiamai sukuria pagrindą įtarimams, kad „Švyturys – Utena“ samdė D. Gudelį ne viešiesiems ryšiams, o santykiams su valstybės institucijomis.

Įmonės vadovas Rolandas Viršilas teigė, kad sprendimą dėl šios įmonės paslaugų pirkimo nulėmė jis asmeniškai, nors jis teigė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos, kad D. Gudelis alaus pramonės klausimais kalbasi su valstiečiais. Kitaip tariant, užsiima lobizmu.

O kaip kalbas pasitikrinti, jei D. Gudelis, kuris turi viešųjų ryšių paslaugų įmonę, neturi deklaruoti lobistinių paslaugų? Telefono ragelio nekelia, į žinutes neatsakinėja. Gal ir ne be reikalo D. Gudelis vadinamas juodojo sąrašo autoriumi. Nors net įmonės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ tinklapyje tokios paslaugos į ryšių su visuomene paslaugų kategoriją įeina. Šalia ryšių su žiniasklaida yra ir tokia – ryšiai su valstybės institucijomis.

Tai – ne pirma, ne vienintelė ir greičiausiai ne paskutinė situacija, kurią sudėtinga išnarplioti, nes labiau nei viešumo politikai bijo tik viešumo. Ir tam jiems reikia apsukrių viešųjų ryšių specialistų. O papuolę į savo pačių melo žabangas arba neturėdami fantazijos, ką galima pasiūlyti rinkėjams, jie apskritai negaili nieko. Tačiau galiausiai už tai yra sumokama mūsų, mokesčių mokėtojų pinigais. Nes paslėptas lobizmas, kaip ir politikas, su dirbtinai sukurtu įvaizdžiu, kuris kalba viena, o daro kita arba nedaro nieko panašaus, už ką buvo išrinktas, turi labai realiai išmatuojamą kainą.