Pirmoji – tragiška Ievos Strazdauskaitės mirtis, sugrąžinusi mus prie diskusijų, ką galime padaryti, kad mūsų žmonės, užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, taptų gerais žmonėmis, o ne žiauriais šaltakraujais žmogžudžiais. Antroji istorija susijusi su buvusiu Seimo vicepirmininku Mindaugu Basčiu, jo ryšiais Rusijoje bei galimomis grėsmėmis mūsų nacionaliniam saugumui. Trečioji istorija – tai Kęstutis Pūkas ir jo seksualinis priekabiavimas.
Tokiame įvykių fone trečioji istorija gali būti greitai užmiršta. Nesinorėtų, kad taip ir įvyktų – štai kodėl.
Pirma, K. Pūko atsiprašymas nebuvo nuoširdus. Seimo nariai ragino kolegą atsiprašyti už tokį elgesį, tačiau tai, ką išgirdome, buvo tik kelios nenuoširdžios šabloniškos frazės. Neva tai buvo vienas įvykis – klaida, neva kažkas galėjo ne taip suprasti Seimo nario žodžius ir už tai Seimo narys atsiprašo. Kur kas garsiau skambėjo įvairios sąmokslo teorijos.
Deja, dešimtys jaunų moterų liudijimų mums sufleruoja, kad tai buvo ne viena klaida, o visa dabartinio parlamentaro elgesio sistema. Yra pagrindo manyti, kad dviprasmiški komentarai ir netgi tiesioginės užuominos, jog padėjėjos užduotis yra aptarnauti Seimo nario asmenį – tvarkant jo namus, lydint į renginius ir galbūt net suteikiant seksualines paslaugas, buvo norma.
Kai kas lygina K. Pūko elgesį su D. Trumpu. Vis dėlto iki prezidento D. Trumpo šis atvejis yra toli. Pirmiausia dėl to, kad po viešumon iškeltų komentarų D. Trumpas vienareikšmiškai pasakė, kad tai iš tiesų buvo jo negarbingi žodžiai, kad jis yra netobulas žmogus, kad kiekvieną dieną jis mokosi būti geresnis. Nieko panašaus mes iš K. Pūko negirdėjome, priešingai – skambėjo kaltinimai Seimo moterų grupei, kad mūsų vieningas balsas yra kabinėjimasis.
Antra, K. Pūko atveju Seimo narių reputacija buvo sutrypta. Lietuvoje pasitikėjimas politikais ir partijomis yra itin žemas. Žmonės politikų veiklą dažnai laiko neskaidria, o nuo šiol dalį politikų galės laikyti dar ir žmogaus negerbiančiais gašlūnais.
Seime yra daug idėjiškų ir darbščių politikų, įvairiose partijose. Mūsų parlamentui tenka kasdien įrodinėti, kad esame verti pasitikėjimo, kurį mums parodė rinkėjai. Nesame tobuli ir darome klaidų, pykstamės tarpusavy, nes nesutariame, kas geriausia Lietuvai. Bet absoliuti dauguma mūsų nori įrodyti, kad Lietuva gali mumis tikėti ir pasitikėti.
Toks K. Pūko elgesys vienu ypu sugriovė visas kitų Seimo narių, taip pat Premjero ir Vyriausybės pastangas. Jis gilina žmonių nepasitikėjimą politika ir politikais. Tokie pasibjaurėtini veiksmai yra absoliučiai nesuderinami su politine veikla ir Seimo nario mandatu.
Trečia, Seimo narys paniekino pačią kovos su seksualiniu priekabiavimu idėją. „Eurobarometro“ duomenimis, net 35 proc. moterų susiduria su seksualinio priekabiavimo problema. Tik drąsių ir principingų jaunų moterų dėka šie įvykiai iškilo viešumon.
Joms reikėjo didelės drąsos, tačiau iki šiol jų teisės nebuvo apgintos. K. Pūko akivaizdus tiesioginis kėsinimasis daryti nusikaltimą – pirkti seksualines paslaugas, išnaudoti žmogų, paminant jo orumą ir teisę į autonomiškumą kol kas nesudomino teisėsaugos, tai yra, prokuratūros.
Tačiau lieka du iš trijų demokratijos stulpų – laisva žiniasklaida ir parlamentas. Ne tik parlamentinė Moterų grupė smerkia K. Pūko veiksmus. Absoliuti dauguma Seimo, šimtai tūkstančių žmonių Lietuvoje.
O tai siunčia vieną vienintelę žinią: jei kas nors Lietuvoje vis dar siūlo ir ateityje siūlys karjerą per lovą, tai nebus toleruojama. Seimo nary K. Pūkai – nelaukite apkaltos, atsistatydinkite.