Baltarusija tik suteikė vietą ir statybininkų. Vieta keistoka, tarp miškų ir pelkių. Kaip žinia, elektros perdavimo nuostoliai auga dėl atstumo, o didieji elektros vartotojai yra kitame šalies gale, rytuose. Arti yra tik Vilnius, ranka pasiekiamas ir Daugpilis.
Lygia greta pradėta atominės elektrinės statyba ties kita Lietuvos siena anapus Nemuno Kaliningrado srityje. Verta prisiminti, kokia buvo situacija apie 2009 metus: Lietuva ėmėsi griauti „Gazprom“ monopolį, remdamasi ES teise, ir ne juokais planavo dujų terminalo Klaipėdoje įrengimą. Pirmasis bandymas žlugo, tačiau antruoju bandymu tikslas pasiektas. Imtasi elektros kabelio į Švediją.
Tada egzistavo aiški politinė valia, jog mes privalome panaudoti savo potencialą ir tapti elektros eksporto šalimi. Turime tinkamą vietą Visagine su visa infrastruktūra, darbo laukiančius specialistus, visuomenė palankiai žiūrėjo į branduolinę energetiką.
Sumalti savomis rankomis
Atsilygindami socialdemokratai negailėdami sėjo abejones dėl VAE, o konservatorių arogancija tiesiog siutino. Esą jie žinantys, kaip reikia, o visi kiti tepalaukia rezultato. Aiškinimas visuomenei buvo suprantamas kaip laiko gaišimas. Nesuinteresuotoji pusė tuo pat metu įsuko gąsdinimo malūną. Didelė dalis žmonių tiesiog pasijuto nesaugūs.
Malūnininkas sėdėjo Maskvoje ir daugeliui pažaliavusių agitatorių buvo nematomas. Su vakarietiška atomine elektrine akivaizdžiai slydome iš priklausomybės Rusijos žiedui. Mestos didžiulės lėšos stabdyti projektą. Iš abiejų Lietuvos pusių paskelbta būsiant dar po vieną AE, todėl mūsiškė esanti beprasmiška. Ji bus per brangi ir negalės konkuruoti su rusais. Paprastučiai neigiami teiginiai tol kaišioti panosėn, kol tapo įprasti ir savi. Jėgų jiems atsverti niekas netelkė ir nekoordinavo.
Mūsų projektas atrodė toks realus, kad Rusija pasitelkė galingiausią ginklą prieš jį. V. Putinui apsilankius Seule, staiga projekte atsisakė dalyvauti Pietų Korėjos kompanija, turėjusi gaminti reaktorių. Tačiau šią kliūtį pavyko įveikti, ir įsijungė japonų milžinė „Hitachi“, buvo užsitikrintas Japonijos bankų finansavimas.
Elektrinis pavadėlis
Vienas aukštas ir patyręs Lietuvos politikas man pasakojo, jog dabartinis Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas jam atvirai yra sakęs, jog jų tikslas yra sužlugdyti bet kokius branduolinės energetikos projektus Lietuvoje ir pastatyti savo AE mums.
Manęs nestebina, kad tokie veikėjai, kaip Linas Balsys, Ramūnas Karbauskis ar Tomas Tomilinas šaukė prieš VAE, bet neprastovėjo duobių prie Baltarusijos ar Rusijos ambasadų dėl Astravo AE. Bet šiurpina tai, kad politikai, žinoję Rusijos planus ir informuoti apie rusiškus milijonus, skirtus propagandai prieš VAE, patys kasė duobę projektui ir skelbė referendumą vardan savo žaidimų aikštelės tikslų.
Pasiekę pirmą tikslą ir sudaužę mūsų galimybę iš elektros importuotojos tapti jos eksportuotoja, rusai uždarė Baltijsko projektą ir siekia tolesnio tikslo per Astravo AE mus prisirišti elektros laidais. Vietoj dujų vamzdžio bus laidas. Jei ne tiesiai, tai per Latviją.
Ar yra Lietuvoje politikų, kurie išdrįstų imtis realaus stabdžio ir grįžti prie mūsų atominės elektrinės idėjos, kuri geopolitinį Astravo AE projektą paverstų beprasmybe? Neapsiribotų mokiniškais skundais mokyklos direktoriui Briuselyje.
Ar yra energetikų, kurie pateiktų visuomenei fundamentalią valstybinę viziją? Ne tokią, kaip malkomis varoma šiuolaikinė ekonomika.
Tarp jėga brukamo rusiško ir galimo japoniško gaminio aš rinkčiausi japonišką, ir kad patys jį prižiūrėtume. O jūs?
Komentaras skaitytas per LRT radiją.