Įstatymo pataisas registravo tiek šio, tiek dar praėjusios kadencijos Seimo nariai, kurie priklausė skirtingoms grupėms, ir galutinis variantas yra kompromisinis. Jam pritarė ir šeimų organizacijos. Seime už jį balsavo visi Seimo nariai, nei vienas nesusilaikė, nežiūrint kokiai partijai ar grupei jie priklauso.
Esmė ne jo priėmime, bet tolimesniuose veiksmuose – ar institucijos sugebės tikrai profesionaliai įsikišti ten, kur būtina, yra smurtas ir netaikys perteklinio kišimosi į šeimą ten, kur galima iškylančias šeimų santykių problemas išspręsti „minkštesnėmis“ švietimo, ugdymo, konsultavimo priemonėmis.
Stebėjau suinteresuotų atstovų grupių susitikimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kaip buvo ieškoma to kompromiso. Ir jis buvo surastas aiškiai ir argumentuotai išsakant savo nuomonę darnias šeimas jungiančių organizacijų atstovams. Tada galiausiai ir Seimo narių balsavime akivaizdu, kad net tie, kurie aiškiai suvokia, kad jis problemos iš esmės nesprendžia, už šį parengtą įstatymo keitimo projektą balsavo.
Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad šiuo įstatymo priėmimu yra išspręsta problema. Ne vienam akivaizdu, kad tai yra tik kiek euforinė ir fanatiška problemos sprendimo imitacija. Jau esu ne kartą sakęs, jei nesugebėsime pažaboti alkoholio vartojimo mastų, smurtas, nusikalstamumas ne tik prieš vaikus, bet ir bendrai visuomenėje, artimoje aplinkoje liks nesuvaldytas. O jei išspręsime esminėmis reformomis svaiginimosi problemą, tada ir smurto mūsų visuomenė bus akivaizdžiai mažiau. Apie tai jau rašiau.
Juk ir vadovaujantis iki šiol galiojusiais teisės aktais, bet koks smurtas artimoje aplinkoje buvo uždraustas, o baisios tragedijos įvyko dėl svaiginimosi, psichinių problemų ir, galiausia, atsakingų institucijų nesusikalbėjimo, informacijos nesidalinimo ir teisingų sprendimų nepriėmimo.
Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga, svarstant šį įstatymo keitimo projektą kalbėjęs posėdžių salėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos vardu, paragino ne mažiau vieningai visiems Seimo nariams pritarti ir alkoholio kontrolės ir vartojimo mažinimo priemonėms, kurios bus pateiktos Seimo pavasario sesijoje galutiniam sprendimui. Priemones inicijavo piliečių grupė „Už blaivią“, surinkusi per 60 tūkst. parašų. Simboliška, kad ir pati neeilinė Seimo sesija vyko tada, kai minima Tarptautinė alkoholikų vaikų savaitė (vasario 10-16 d.).
Tenka apgailestauti, kad svarstant įstatymo keitimo kai kurių sąvokų apibrėžimus, neapsieita be manipuliacijų, vienpusiškumo, įžeidinėjimo, pykčio, patyčių ar net neleistino spaudimo dozuojant tik vienos grupės informaciją. Ką jau kalbėti, kai žiniasklaidos priemonių atstovai sukviečiami kavinėje ir ten „sukoordinuojama“, kokius žmones reikia kalbinti, o kokius tiesiog marginalizuoti ir nuteikinėti, kad jie neva yra už smurtą, vaikų mušimą. Po susitikimo žiniasklaidai išsiuntinėjama instrukcija, kontaktai, ką kviesti į laidas komentarams ir panašiai, kokias frazes naudoti. Norėtųsi, kad būtų siekiama kuo nuoširdesnio, atviresnio dialogo ir objektyvumo.
Raginčiau, kad nei viena grupė nelinktų į kraštutinumus, tačiau visada vyktų lygiateisės diskusijos, bandymas matyti problemas dabar ar jas įžvelgti priėmus vienokius ar kitokius įstatymus. O čia tik primenu vieną labai siaurą aspektą, kad, pasirodo, ir sovietinėje Lietuvoje vaikai buvo atimami ir dėl ideologinių motyvų, kaip klausia ir rašo Vidmantas Valiušaitis: „Kiek vaikų buvo atimta iš šeimų tarybinėje Lietuvoje?“ Viliuosi, kad ateityje Vaikų teisių pagrindų įstatymas nebus panaudotas turint blogų ideologinių ketinimų. Nuo to apsaugos visų mūsų sąmoningumas.