Žiniasklaida Oskaro Macerato būgnelio ritmu tratino vieną už kitą baisesnę žinią. Pratybomis šįkart gali nesibaigti. Rusija surengė netikėtus patikrinimus karinėse oro pajėgose, priešlėktuviniuose ir net geležinkelių daliniuose. Putinas provokuoja Ukrainą neapdairiam puolimui: pasekmės gali būti katastrofiškos. Pabėgėliais apsimetę šnipai plūsta į Vokietiją, o tai – velniškai gudrus Putino planas. Kremliaus planai dėl Minsko verčia suklusti: šįkart gali blogai baigtis.

Net baltarusiai, ir tie šaukė gvoltų, kad Rusija čia dislokuos gerokai daugiau kareivių, nei reikia „Zapad 2017“, ir taip okupuos laisvą Lukašenkos Baltarusiją.

Ką ten baltarusiai! Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, valstietis V. Bakas, netolimoj praeity – violetinio gaivalo ekspertai.eu vienas kuklių savininkų, nei apie Ukrainą, nei apie Lietuvos gynybą iki tol netaręs nė vieno kovingo žodžio, – ir tas meldėsi kaip stebuklingai atsivertęs nusidėjėlis: „Yra modeliuojami įsiveržimo scenarijai į Baltijos šalis.“

Karas, badas ir maras. Keturi Apokalipsės raiteliai vienas po kito įjojo į Vilnių pro Aušros, Trakų, Subačiaus ir Užupio vartus. Vienas ant balto žirgo – tai Antikristas su lanku ir vainiku, kitas ant ugniaspalvio, trečiasis – ant juodo žirgo. Galiausiai Daukanto aikštėje, o gal prie Seimo pasirodė palšas žirgas su raiteliu vardu Mirtis, o paskui jį sekė Pragaras.

Bet baisiausias buvo tas penktasis, Apreiškimo Jonui Knygoje neminėtas raitelis Trumpas – Pragaro būtybė ugniniais plaukais su tviteriu rankoje. Jis tiko ir patiko Putinui raudonajam. Bent jau taip tratino į Vilnių persikėlęs XX a. neūžauga Gdansko būgnininkas Oskaras Maceratas.
Rimvydas Valatka

Raiteliai šuoliavo kanopomis skaldydami trapų Zuoko grindinį iš lietuviškoms žiemoms netinkamo kiniško granito.

Bet baisiausias buvo tas penktasis, Apreiškimo Jonui Knygoje neminėtas raitelis Trumpas – Pragaro būtybė ugniniais plaukais su tviteriu rankoje. Jis tiko ir patiko Putinui raudonajam. Bent jau taip tratino į Vilnių persikėlęs XX a. neūžauga Gdansko būgnininkas Oskaras Maceratas.

Išgąsdintas Apokalipsės raitelių kanopų, „Dviračio šou“ siela Haris Mackevičius prisiminė, kad paauglystėje, o tai Brežnevo eroje, reikėjo bijoti „atominio karo“, kurį sukels „agresyvūs imperialistai“ po to, kai nugalabys paskutinį juoduką: „Bijojau. Sąžiningai bijojau. Dabar vėl reikia bijot – bijau manevry Zapad, bijau, kad pavers radioaktyviais pelenais. Ir baimė vėl transliuojama valstybiniu lygiu – visai kaip Brežnevo laikais. Dabar bandau suskaičiuot, kiek čia metų pavyko nugyvent be baimės.“

O dabar pakalbėkime apie užsienio investicijas. Arba pristabdymą emigracijos bangos, kuri, atėjus į valdžią Naisių valstiečiams, sausį pakilo nauju cunamiu. Juokinga? Graudu. Kas norės investuoti šalyje, kurios lyderiai niekieno neverčiami kasdien vis vaizdingiau paišo keturis Apokalipsės raitelius, šuoliais lekiančius į Lietuvą?

Bet ar Putino Rusija nekelia pavojaus? Žinoma, kelia. Tai ar neturėtume nuolat liudyti pasauliui ir Lietuvai agresyvių Putino planų? Taip, privalome. Kaip privalome padėti – ne tik žodžiais – Rusijos užpultai Ukrainai, nes ukrainiečiai savo krauju gina ir Lietuvos nepriklausomybę.

Isterija nėra nei išminties, nei drąsos požymis. Pagaliau ir nuolat cypauti urbi et orbi iš baimės, kad štai Rusija tuoj tuoj puls Lietuvą ir užims ją per 24 valandas ar kelias paras, nėra jokio pagrindo. O jei toks pagrindas ir būtų, ką tai padėtų?
Rimvydas Valatka

Valstybės vadovai privalo daryti viską, kad ir tauta suprastų Rusijos keliamą pavojų. Tačiau ar nekišame patys sau kojos, liudydami Putino agresiją taip, kaip dabar?

Isterija nėra nei išminties, nei drąsos požymis. Pagaliau ir nuolat cypauti urbi et orbi iš baimės, kad štai Rusija tuoj puls Lietuvą ir užims ją per 24 valandas ar kelias paras, nėra jokio pagrindo. O jei toks pagrindas ir būtų, ką tai padėtų?

Nesolidu, kai tuo užsiima valstybės vadovė, VSD vadas, valstybės pareigūnai. Ne lygis. Toks panikos skleidimas naudingas tik Rusijai. Negi iki šiol neaišku, kad Kremliaus propaganda bando sėti sumaištį, siekia įtvirtinti mitą, kad Baltijos šalys – neapginamos? Ar ne per dažnai šį mitą, tegu ir negrynu pavidalu, kartoja net tie politikai ir žurnalistai, kurių niekaip neįtarsi darbu Rusijai?

Cypauti iš baimės nėra jokio reikalo. Esame NATO nariai. NATO karinis potencialas keletą ar net keliolika kartų lenkia Rusijos. Jau 27 metus Lietuva yra laisva, ir net didžiausi Lietuvos nemylėtojai realiai nesutiktų grįžti maskolių vergijon. Nes būtina sąlyga koneveikti laisvą Lietuvą – laisvą Lietuvą reikia turėti.

Tai gal baikim myžčioti į kelnes – gąsdinti ir gąsdintis Rusijos manevrais ar netikėtais kariuomenės patikrinimais? Tegu sau tikrina. Kol bus kariuomenių, bus ir manevrų.

Netikras pavojaus signalas – toks pat blogis, kaip ir signalo nebuvimas. Kas nežino pasakėčios apie piemenį, kuris, ganydamas avis, iš nuobodumo užsimanė pajuokauti šaukdamas: „Vilkas! Vilkas!"?

Iš kaimo atbėgo vyrai. Pamatę kad piemenėlis šposija, vyrai tąkart ir dar kelis kartus po to turėjo pikti grįžti prie savo darbų. Kai iš miško tikrai iššoko vilkas ir pradėjo pjauti avis, niekas nebeatėjo piemeniui į pagalbą, nors tas bliovė ne blogiau, nei pjaunamos avys.

Pasakėčia gal ir nevisai tiksliai nusako situaciją, nes su Putino Rusija – juokai menki. Tačiau ir isteriškai rėkauti kiekviena proga neturėtume. Kas bent kartą kitą yra kalbėjęs didesnei auditorijai, žino, koks svarbus pranešėjo balso tembras – jo pakėlimai, pažeminimas, kirčiai.

Lygiai prieš trejus metus, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą ir buvo užgrobtas Krymas, falcetas su isterijos elementais buvo reikalingas. Sukrėtimo reikėjo ne tik mūsų partneriams NATO ir ES, bet ir šalies visuomenei.

Į Rusijos keliamą grėsmę sureaguota. Lietuvoje kuriasi Bundesvero batalionas, atvyksta JAV kariai. Visos šalies partijos sutaria, ir net R. Karbauskis jau nedrįsta viešai prieštarauti tam, kad Lietuva 2 proc. BVP gynybai skirtų net anksčiau, nei buvo planuota.

Nupirkim šaulių ginklų ir granatų, ir, išplėtę savanorių bei šaulių pajėgas, išdalykim juos į namus ginti tėvynę pasiryžusiems vyrams ir moterims. Galų gale skelbkime dalinę mobilizaciją, jei jau tokia bloga padėtis. Bet tik netrieskim į kelnes. Nes net trejų metukų pyplys žino, kad tai nesolidu.
Rimvydas Valatka

Taip, valstybės ir žvalgybos vadovai apie pavojus valstybei visada žino daugiau. Bet jei jau padėtis tokia bloga, kad žvalgyba turi tikrų žinių, jog Putinas „Zapad 2017“ pratybas panaudos įsiveržti į Lietuvą, tai yra tik dar vienas argumentas baigti rėkauti.

Baikim isterijas ir eikim kasti prieštankinių griovių palei Nemuną, įrengti įtvirtinimų palei Baltarusijos sieną. Nupirkim šaulių ginklų ir granatų, ir, išplėtę savanorių bei šaulių pajėgas, išdalykim juos į namus ginti tėvynę pasiryžusiems vyrams ir moterims. Galų gale skelbkime dalinę mobilizaciją, jei jau tokia bloga padėtis. Bet tik netrieskim į kelnes. Nes net trejų metukų pyplys žino, kad tai nesolidu.

Ruoškimės pasitikti nekviestus svečius. Statykim. Dirbkim. Reformas darykim. Lietuvai reikės gyventi ir po „Zapad 2017“. Mokykimės iš suomių ir jų generolo Mannerheimo.

Ką Mannerheimas nuo 1932-ųjų nuolat kartojo Suomijos politikams? Kad kariuomenei reikia šaudmenų, pabūklų, lėktuvų, priešlėktuvinės gynybos. Kai vienas politikas jo paklausė, kam reikia tokių didelių išlaidų, kai karo nematyti, būsimasis maršalas atšovė, kad jei tik gynybą būtų galima kurti tokiu principu, tai bet kokios lėšos jai būtų nereikalingos.

Puls Rusija ar ne – nuo mūsų isterijų tai nepriklauso. Tai – ne mūsų reikalas. Jei puls – gaus į skudurus. Toks turėtų būti valstybinis mąstymas ir mūsų svarbiausia žinia agresoriui atsakant į „Zapad 2017“ ar kitą panašų maskolišką reikalą.

Puls Rusija ar ne – nuo mūsų isterijų tai nepriklauso. Tai – ne mūsų reikalas. Jei puls – gaus į skudurus. Toks turėtų būti valstybinis mąstymas ir mūsų žinia agresoriui atsakant į „Zapad 2017“ ar kitą panašų maskolišką reikalą.
Rimvydas Valatka

Būdami beginkliai atlaikėme 1990-91-ųjų Maskvos spaudimą, atlaikėme Sausio 13-ąją, atlaikysime ir dabar. Nebijokite, kažkada lenkams sakė popiežius Jonas Paulius II. Tinka ir mums.

Daugiau solidumo. Laikas ten, viršuje sėdintiems, suprasti, kad jie neturi teisės pliaukšti, kaip koks Kultūros komiteto pirmininkas, kuris apstulbusių 13 500 šalies gydytojų akivaizdoje išpoškino, jog pilna Lietuva dvylikamečių su pragertomis, cirozės suėstomis kepenimis.
Dieve, Dieve. Lietuvai joks Putinas negrėstų, jei mūsų vadų galvose permanentiškai nešuoliuotų Apokalipsės raiteliai, kurie dažniausiai kažkodėl pas juos būna baltieji.