L. Pociūnienė. Algų nenorintys kelti darbdaviai užspaus Vyriausybę?

Kiek būta oro drebinimo – mažinsim socialinę atskirtį, stabdysim emigraciją... Ir še tau – aną savaitę Vyriausybė jau patvirtino sąrašą 27 specialybių, kurių specialistus darbdaviai galės lengvatinėmis sąlygomis įsivežti iš trečiųjų šalių (t.y. ne iš ES, ir ne savus emigrantus, kurie gal norėtų grįžti).

Vietoj to, kad priverstų pagaliau tuos labiausiai nepadoriai inertiškus darbdavius sukurti patrauklias darbo vietas kvalifikuotiems specialistams, kurie dar neišvažiavo ...

Posėdžiauta Medininkuose – tai gal bijota kokio nors profsąjungų piketo? Pasirodė, kad bijoti tikrai nėra ko, nes jeigu profsąjungos Lietuvoje būtų, tokių Vyriausybės nutarimų iniciatyvos toliau kanceliarijos net nepasistūmėtų. Negi tikrai vienintelė Aušra Maldeikienė bus pastebėjusi, kad nutarimas grįstas netiksliomis (jei ne tiesiai – melagingomis) pažymomis bei stebėtinai neatsakingomis atsakingų institucijų išvadomis, esą, tas sąrašėlis negresia jokiomis neigiamomis pasekmėmis?

Vyriausybės nariai, žinoma, gali teisintis, kad A. Maldeikienės atliktas dokumentų tyrimas DELFI pasirodė tik Vyriausybės posėdžio išvakarėse, ir ne visi spėjo su juo susipažinti, juolab, kad tiems, kurie skaito tik „priešakines“ publikacijas, ne visada užtenka dėmesingumo permesti dar ir skiltį „Politiko akimis“. Gali, žinoma, būti ir daugiau pasiteisinimų, bet tikrai būtų sveika, kad ateityje tokie socialiai jautrūs klausimai būtų svarstomi ir aprobuojami tik Seime, o ne taip, kaip dabar siūloma – net nebe Vyriausybėje, o vieno ministro brūkštelėjimu.

Kodėl ši specialybė patenka į trūkstamųjų sąrašą? Greičiausiai dėl to, kad didžioji dalis tų darbo ieškančių specialistų nebesutinka dirbti pusdykiai, o darbdaviai užsispyrę nenori mokėti nė cento daugiau. Štai ir kreipiasi į Vyriausybę, prašydami leisti lengvatinėmis sąlygomis įsivežti specialistus iš trečiųjų šalių.

Liudvika Pociūnienė

Aš, žinoma, neturiu tokios kvalifikacijos ir patirties, kaip Aušra Maldeikienė. Bet argi šis nacionalinius prioritetus paminantis Vyriausybės žingsnis nėra tema, verta išskirtinio žiniasklaidos dėmesio? Negi neturėtume reikalauti ne spaudos atstovo, o paties Ūkio ministro pasiaiškinimo? Negi neturėtume klausti, ką mano apie tai Seimo daugumos, atsakingų už socialinės atskirties mažinimą bei emigracijos stabdymą komitetų atstovai? Pagaliau – aukščiausi šalies vadovai? Gal tai ir nedidelio masto klaida, bet kai kalbame apie grėsmes nacionaliniam saugumui, ir nedidelė klaida yra nusikaltimas...

Trumpai priminsiu kai kuriuos A. Maldeikienės paminėtus faktus, kurie šią temą išties daro skandalingą: štai Vyriausybės kanceliarijos departamento (pavadinimo neįstengčiau atsiminti, tad neapkrausiu ir skaitytojo) patarėja Aušrina Genienė pažymoje teigia, kad minėtas specialybių sąrašas parengtas atsižvelgiant (be darbdavių ir pramonininkų asociacijų, žinoma) ir darbo biržos duomenimis. Tik kažin, kaip ten ta patarėja į tuos darbo biržos duomenis žiūrėjo, jei nepamatė to, ką iškart pamatė patyrusi ekonomistės akis.

Taigi, pažymos sakinys „į sąrašą įtrauktos darbdaviams pačios aktualiausios profesijos iš tų sektorių, kuriuose specialistų paklausa negali būti patenkinama Lietuvoje ruošiamais specialistais“ remiasi kuo tik nori, bet ne darbo biržos duomenimis, kuriuos pateikia Aušra Maldeikienė (pavyzdžiui, 252 maisto produktų ir gėrimų technologijų specialistai konkuruoja dėl 87 laisvų šiuo metu darbo vietų, toliau necituosiu, nes bijau būti apkaltinta plagiatu – o ir skaitytojui verčiau skaityti originalą).

Girdėjome tik ūkio ministerijos spaudos atstovo paaiškinimą, kurio, atvirai kalbant, gėda klausytis. Lyg jam vienam vis dar būtų neaišku, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai. O juk visos partijos sutaria, kad emigracija ir socialinė atskirtis yra realios grėsmės nacionaliniam saugumui.

Liudvika Pociūnienė

Ką šie skaičiai reiškia? Pirmiausia – kad tokios kvalifikacijos specialistų Lietuvoje pakanka, ir net yra daugiau, negu reikia. Tai kodėl ši specialybė patenka į trūkstamųjų sąrašą? Greičiausiai dėl to, kad didžioji dalis tų darbo ieškančių specialistų nebesutinka dirbti pusdykiai, o darbdaviai užsispyrę nenori mokėti nė cento daugiau. Štai ir kreipiasi į Vyriausybę, prašydami leisti lengvatinėmis sąlygomis įsivežti specialistus iš trečiųjų šalių. Na, prašyti nedraudžiama. Ir tas prašymas gali būti svarstomas, pasveriant visus faktus ir visus interesus, kurie šioje situacijoje susiduria.

O štai nuo čia jau galime pradėti stebėtis. Pirmiausia neįsivaizduojamai nekokybišku klausimo paruošimu. Antai A. Maldeikienė be užuolankų įvardija ir dar vieną asmenį, atsakingą už klaidinančios pažymos pateikimą Vyriausybei – tai Ūkio ministerijos vyr. specialistė Danguolė Andriuškevičienė. Anot jos, 27 deficitinių profesijų sąrašas pristatomas kaip patenkinsiantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį, sudarysiantis prielaidas atitinkamų sektorių plėtrai ir konkurencingumui, pagerėsianti investicinė aplinka... Kažkur jau girdėta? Taip, ta pati praėjusios kadencijos premjero giesmelė. Baigiantis tai kadencijai emigracija ir pasiekė rekordinius tempus. Deja, sausio duomenimis tie rekordai dar , pasirodo, ne riba. Žinoma, čia savo vaidmenį bus atlikęs ir kai kurių „Sodros“ „specialistų“ bukumas, bet po minėto Vyriausybės nutarimo galima tikėtis tik dar liūdnesnio vaizdo.

Kuo tada remiantis Ūkio ministerijos vyr. specialistė žeria optimistines prognozes, o vidaus reikalų bei darbo ir socialinių reikalų ministerijų atstovai antrina, kad jokių grėsmių toks nutarimas nekelia? Gal galėtų paaiškinti viešai?

Viešai, deja, kol kas girdėjome tik ūkio ministerijos spaudos atstovo paaiškinimą, kurio, atvirai kalbant, gėda klausytis. Lyg jam vienam vis dar būtų neaišku, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai. O juk visos partijos sutaria, kad emigracija ir socialinė atskirtis yra realios grėsmės nacionaliniam saugumui. Tai argi bandymas įšaldyti atlyginimų augimą nedidina šių grėsmių?
A. Maldeikienė išvardija net šešetą minėto nutarimo keliamų grėsmių (vėlgi, siūlyčiau skaityti originalą). Galbūt galima būtų ginčyti kai kurias iš jų, bet ar galima šį pavojaus signalą ignoruoti? Ir kokie gi svarūs motyvai leidžia tų aiškiai įvardintų pavojų nepaisyti Vyriausybei, į kurią sudėta tiek Lietuvos piliečių vilčių? Kokius kontrargumentus ant stalo yra pakloję lobistai tų verslininkų, kurie be jokios gėdos ir socialinės atsakomybės iš paskutiniųjų bando pratęsti nenormalų Lietuvoje mokamų atlyginimų atotrūkį nuo adekvačios darbo rinkos kainos? Gal visuomenė turėtų tai žinoti? O gal nepatogu sakyti, nes labai jau negražiai atrodytų?

Kad ir kokie tie argumentai būtų, Vyriausybei derėtų turėti tvirtesnį stuburą. Tie 56 procentų įmonių savininkai, besiskundžiantys kvalifikuotų darbuotojų stoka, jau seniai turėjo peržiūrėti savo atlyginimų politiką. O kol tai nepadaryta ir Vyriausybei nepateikta tai liudijančių dokumentų, jokių tokių sąrašų Vyriausybės darbotvarkėje neturėtų atsirasti. Ir nereikia kišti galvos į smėlį – būtent ta atsilikusi atlyginimų politika yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ir grėsmingai didėjančią socialinę atskirtį, ir nenormalius emigracijos mastus.

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad ne visi verslininkai Lietuvoje tokie gobšūs, jau randasi ir geros praktikos pavyzdžių, ir tie darbdaviai tikrai nelaksto į Vyriausybės kanceliariją, kad apmautų savo darbuotojus, norinčius teisingo užmokesčio. Rimti darbdaviai siūlo darbuotojams konkurencingus atlyginimus ir pasiima geriausius. Jų perspektyvoje – Lietuva orientuota į pažangias technologijas ir aukštos kvalifikacijos specialistų sukuriamą pridėtinę vertę, o tai neįsivaizduojama be adekvataus užmokesčio už darbą. Gal komjaunuoliškos prigimties verslui ir sunku persiorientuoti – bet čia jau – arba persiorientuosi, arba eisi į dugną. Vyriausybės reikalas – neleisti tokiems atsilikėliams nutempti į dugną ir visos Lietuvos valstybės. Šiuo klausimu net ir menkos finansine išraiška nuolaidos gali būti pražūtingos.

Manau, nieko bloga nenutiktų, jei Vyriausybė, įvertinusi abejotiną minėto nutarimo parengimo kokybę , jį paprasčiausiai atšauktų ir tinkamai įvertintų visų nutarimą rengusių specialistų darbą. Gal vienam kitam nekenktų pasitikrinti kvalifikaciją ir darbo biržoje? O gal ir visam kanceliarijos departamentui, nežmoniškai ilgu pavadinimu? O kol tas nutarimas lieka galioti – neuždrausi gi paprastam žmogeliui spėlioti, ar tik nebus premjerui, taip neblogai startavusiam, pakišusi kojos sena pažintis su vienu iš maisto pramonės magnatų? Būtų apmaudu, jei tas žmogelis iš gatvės pasirodytų teisus...