Užuot sutelkusios dėmesį į plėtrą ir ekonominį augimą, savivaldybės šiandien praktiškai užsiima vien socialinių problemų sprendimu. Vaizdžiai kalbant, joms palikta kasos funkcija perskirstyti iš valstybės biudžeto gautas lėšas, o realiems ilgalaikio poveikio pokyčiams įrankių jos beveik neturi. Todėl šiandien keliame klausimą apie būtinybę stiprinti savivaldybių savarankiškumą. Suteikti daugiau galių joms pačioms imtis aktyvesnių veiksmų skatinti regiono ekonominį augimą ir vietos bendruomenės verslumą, pritraukti investicijų ir kurti naujas darbo vietas.
Apie poreikį stiprinti savivaldos galias Lietuvos savivaldybių asociacija šiuo metu aktyviai tariasi su naujosios Vyriausybės nariais. Šį klausimą kelsime ir susitikime su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu. Apie kokius pokyčius konkrečiai kalbame? Vienas aktualiausių klausimų – didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Krizės metais pakeitus savivaldybių biudžetų sudarymo tvarką, iš jų yra atimta savivaldybių biudžetų pajamų augimo galimybė. Jei finansinis prieaugis liktų savivaldybėms, jos būtų žymiai labiau motyvuotos skatinti ūkio plėtrą savo teritorijose ir siekti kuo daugiau užsidirbti pačios.
Savivaldybių siūlymas centrinei valdžiai – papildyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą tokia nuostata, kuri nuo 2018 m. nebemažintų iš valstybės biudžeto skiriamos dotacijos tais atvejais, kai prognozuojamas kitų metų savivaldybių pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti didėjimas.
Kitas svarbus klausimas – ES lėšomis finansuojami projektai. Būtina ieškoti galimybių, kaip supaprastinti ES investicijų fondų paraiškų ir priemonių aprašų reikalavimus. Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad joms keliami ES paramos priemonių paraiškų teikimo reikalavimai per daug riboja sprendimų priėmimo laivę racionaliau ir efektyviau įgyvendinti projektus pagal konkrečios savivaldybės tikslus ir bendruomenės poreikius. Tačiau vien to nepakaks siekiant užtikrinti darnesnę ir tolygesnę socialinę bei ekonominę visų regionų ir savivaldybių plėtrą bei ES fondų investicijų efektyvų panaudojimą.
Esame ne kartą įspėję apie galimus neigiamus padarinius gerokai sumažinus savivaldybių galimybes bendrai finansuoti 2014–2020 metų ES fondų ir Valstybės investicijų programoje numatytus projektus. Savivaldybėms yra iškelti reikalavimai prisidėti savo lėšomis finansuojant nuo 7,5 iki 50 proc. 2014-2020 metų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų vertės. Raginame šią tvarką peržiūrėti ir padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes.
Savivaldybėms taip pat reikia daugiau ir didesnių įgaliojimų savarankiškai ir greitai priimti sprendimus, kurių pageidauja privatūs investuotojai. Todėl siūlome pagaliau įgyvendinti Europos Tarybos rekomendaciją grąžinti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme. Didesnių teisių disponuoti žeme suteikimas savivaldybėms sudarytų gerokai didesnes galimybes pritraukti daugiau investicijų bei mažinti regionų verslumo ir investicijų atskirtį.
Siekiant stiprių šalies regionų itin svarbu didinti jų ekonominę galią. Lietuvos savivaldybės tikisi, kad šie trys išvardyti sprendimai, kurie suteiktų reikalingą postūmį regionų darnesnei plėtrai, bus priimti naujosios Vyriausybės. Koalicinę Vyriausybę suformavę politikai darnią regionų politiką deklaruoja kaip vieną savo prioritetų, o Vyriausybės programoje numatoma ypatingą dėmesį skirti regionų gyventojų pajamų lygio didinimui bei motyvuoti savivaldybes gerinti verslo aplinką, skatinti vietos verslą ir pritraukti užsienio bei vietos investuotojus kurti naujas darbo vietas. Vyriausybės programoje tai pat įrašytas ir įsipareigojimas suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme, esančia jų teritorijoje.
Taigi regionai yra pasiryžę aktyviau irkluoti savo valtį ir gelbėtis savarankiškai, tik prašo jiems grąžinti irklus.