Šį kartą apie kelias iniciatyvas, kurios praėjusią savaitę gimė Lietuvoje ir uraganu „prasinešė“ per pasaulį. Kadangi esu vienos iš jų autorius, tai galiu būti subjektyvus, tad supraskit ir atleiskit.

Kai Vladas Lašas paskelbė apie iniciatyvą pritraukti „Tesla“ gigafabriką į Lietuvą ir Mažvydo bibliotekoje susirinkę kostiumuoti dėdės įskaitant premjerą ir ūkio ministrą surėmė galvas mąstydami, kaip įtikinti Eloną Muską, buvau gan skeptiškas. Na, susirinko, pakalbėjo, kad čia žiauriai svarbu ir labai reikia. Ir išsiskirstė.

Kai Lietuva skelbė konkursus valstybės šimtmečio minėjimo programai, o praėjusi Vyriausybė kūrė minėjimo darbo grupes, komisijas, kontroliuojančias darbo grupes ir sekretoriatus, kurie prižiūrėtų komisijas, buvau dar skeptiškesnis. Ir ne be reikalo. Likus metams iki didžiausio jubiliejaus moderniosios Lietuvos istorijoje, mes turime šūkį „Įkvėpti ateities“, iš verpsčių padarytą skaičių 100 ir kažkokią keistą gigantomanišką iniciatyvą suburti keturis milijonus savanorių, nors visiškai neaišku, ką tie savanoriai turėtų daryti.
Kai oficialus ir pagrindinis šalies turizmo kanalas „Youtube“ turi 379 prenumeratorius, o „Real is beautiful“ vaizdo klipų peržiūrų skaičius svyruoja tarp 25 ir 100 (ne, ne tūkstančių) peržiūrų, tampa aišku, kad kažkas ne visai gerai. Nesinori net skaičiuoti, kiek valstybinių eurų kainuoja viena peržiūra ar paspaudimas. Nes suskaičiuosi ir pasidarys silpna.
Andrius Tapinas

Naujoji valdžia pati pripažįsta, kad dabar jau ne iki verpsčių, dabar reikia gelbėti jubiliejų.
Ir taip jau dvidešimt septynerius metus. Milijoniniai konkursai. Aplink juos susirinkusios dantimis kalenančios „kūrybinės agentūros“, glaudžiai susijusios su tuo metu pinigus dalijančia politine jėga. Įvaizdžio kūrimo projektai. Šūkiai. Real is beautiful. Kostiuminės konferencijos, kaip pritraukti investicijas, kurioje svarbūs žmonės iš XX amžiaus devintojo dešimtmečio plekšnoja vieni kitiems per pečius. Premjeras, kuris nedrįsta net pasisveikinti angliškai ir nenori atsakinėti į investuotojų klausimus. Lietuvą reklamuojantys vaizdo klipai, kurie per du mėnesius surenka 2 000 peržiūrų, o kainuoja turbūt dviem nuliais daugiau.

Kai oficialus ir pagrindinis šalies turizmo kanalas „Youtube“ turi 379 prenumeratorius, o „Real is beautiful“ vaizdo klipų peržiūrų skaičius svyruoja tarp 25 ir 100 (ne, ne tūkstančių) peržiūrų, tampa aišku, kad kažkas ne visai gerai. Nesinori net skaičiuoti, kiek valstybinių eurų kainuoja viena peržiūra ar paspaudimas. Nes suskaičiuosi ir pasidarys silpna.

Ir čia scenoje pasirodo naujoji Lietuva. Publika, kuri mažai kalba ir daug daro. Kuri nešlifuoja ministerijos koridorių ir nekuria šimto puslapių strategijų, paaiškinančių, kodėl italic šriftas naujajame šūkio logotipe yra absoliutus postmodernas ir tūkstantį kartų geriau už bold. Publika, kuri neskaičiuoja, ar čia apsimokės, o ima ir padaro.

Keliasdešimt jaunų lietuvių praėjusią savaitę pastatė „Tesla“ gigafabriką populiariajame „Minecraft“ žaidime. Ir dar šyptelėjo – „Teslai“ prireikė dvejų metų, mes tai padarėme per dvi dienas.

Lietuviai, kurių tikslas ne įsisavinti biudžeto ar ES pinigus, o parodyti, ką mes galime ir mokame. Lietuviai, kurie nori matyti savo šalį einančią į priekį, o ne trypčiojančią vietoje.
Rezultato ilgai laukti nereikėjo – „Minecraftinės“ gamyklos vaizdo įrašas „Youtube“ peržiūrėtas daugiau kaip 100 000 kartų. „Twitter“ socialiniame tinkle sureagavo ir pati „Tesla“ – „lietuviai žino kelią į mūsų širdis“. Žinant, koks didelis kompiuterinių žaidimų gerbėjas yra Elonas Muskas, jam tikrai turėjo patikti toks originalus reveransas. O po to jau žinia apie lietuvišką „Tesla“ fabriką nukeliavo per pasaulio žiniasklaidą – nuo specializuotų svetainių iki „The New York Times“.
Ir beveik tuo pačiu metu mūsų „Laisvės TV“ koordinuodama veiksmus su dar šešių Europos valstybių televizijomis sukūrė lietuvišką prisistatymo naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui klipą.

Klipas sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Vieniems jis buvo labai juokingas, kitiems absoliučiai ne, ypač mūsų lokaliniams humoro profesionalams. Vieniems atrodė, kad tai tiesiog patobulintas turistinis Lietuvos klipas, o ne satyra, o antriems, atvirkščiai, buvo baisu, kad šaipomasi iš Lietuvos, ir iš JAV prezidento, ir kai ateis rusas, Trumpas tai prisimins ir neateis mūsų ginti. Išstojo netgi Valentinas Mazuronis, pareiškęs, kad su tokiais klipais mes kenkiame Lietuvos valstybei ir jos saugumui.
Taip, buvęs Darbo partijos vedlys tikrai gali teikti ekspertines pastabas, kaip kenkti Lietuvos valstybei, jos saugumui ir įsipareigojimams Europos Sąjungai.
Galime pastatyti dešimtis „Minecraft“ gamyklų, bet kol Seimo nariai nešios kelnes su užtrauktuku gale, o tūkstančiai žmonių sakys, kad „mušti vaiką čia visai nieko tokio, mane irgi mažą mušė ir va koks išaugau su dviem aukštaisiais“, nesitikėkime, kad pasaulio vizionieriai ateis pas mūsų su multimilijoninėmis investicijomis.
Andrius Tapinas

Galima ginčytis iki užkimimo. Bet dėl vieno dalyko nepasiginčysi – per tris dienas lietuvišką vaizdo klipą peržiūrėjo daugiau kaip 2 milijonai žmonių. Ir tik 20 proc. buvo lietuviai. 450 000 žiūrovų iš Vokietijos, 250 000 iš JAV, 200 000 iš Olandijos ir taip toliau. Netgi po 100 žiūrovų iš Namibijos, Salvadoro, Benino ar Laoso. Ir besijuokdami iš aliuzijų į Trumpą ar pasišaipymo iš mūsų pačių, jie pamatė ir Vilniaus Senamiestį, Trakų pilį ir sužinojo apie Baltijos kelią.

Apie tai rašo tokie milžinai kaip „New York Times“, „Indian Express“, „Vanity Fair“, „Bored Panda“ ar „Mashable“. Apie tai rodo Japonijos televizijos. Entuziastai Kinijoje paruošia titrus kinų kalba ir atsiveria nauja žiūrovų rinka.

Skeptikai sakys – na ir kas. Negi tikitės, kad „Tesla“ pamatys vaizdo klipą ir puls statyti gigafabriką Lietuvoje? Negi tikitės, kad pasižiūrėję ironišką ir saviironišką klipą apie Lietuvą užplūs turistai? Žinoma, kad ne. Nebūkime naivūs. Ir galime pastatyti dešimtis „Minecraft“ gamyklų, bet kol Seimo nariai nešios kelnes su užtrauktuku gale, o tūkstančiai žmonių sakys, kad „mušti vaiką čia visai nieko tokio, mane irgi mažą mušė ir va koks išaugau su dviem aukštaisiais“, nesitikėkime, kad pasaulio vizionieriai ateis pas mūsų su multimilijoninėmis investicijomis. Apie tokius trivialius dalykus kaip PVM lengvatos, įkrovimo stotelės elektromobiliams net nekalbėkime.
Šalis gali būti ambicinga tik tiek, kiek ambicingi jos piliečiai. O ambicijas sunku išmatuoti valstybiniais pinigais.
Andrius Tapinas

Tačiau tokios iniciatyvos parodo mums patiems, kad valstybė ir jos jaunoji karta nori keistis. O iniciatyvos, jos kaip virusas – pamačius vieną ar kelias sėkmės istorijas nesunku užsikrėsti pozityvu ir permainų troškimu. Juolab, kad iš apačios einančios iniciatyvos priverčia vienytis ir valstybines įstaigas.

Jeigu praėjusį ministrų kabinetą, jo viceministrus ir kanclerius galėjai judinti ir vienyti, kaip tik nori, bet vis tiek galų gale gaudavosi zadanije, tai šioje Vyriausybėje dirbantys žmonės rodo, kad gali ir nori palaikyti visuomenės iniciatyvas.

Mano kolega tinklaraštininkas ir projekto www.lietuvon.lt autorius Karolis Žukauskas, kuris vienas turbūt daugiau nuveikė turizmo Lietuvoje labui negu visos valstybinės institucijos, pateikė puikią mintį naujajai Vyriausybei – užuot skelbus brangius konkursus Lietuvos įvaizdžiui gerinti ir po to laužius rankas žiūrint į rezultatą, padaryti atvirkščiai. Suteikti šansą iniciatyviems žmonėms parodyti, ką jie moka ir gali gerindami šalies įvaizdį pasaulyje, o tik po to premijuoti už konkrečius pasiektus rezultatus ir nuopelnus.

Šalis gali būti ambicinga tik tiek, kiek ambicingi jos piliečiai. O ambicijas sunku išmatuoti valstybiniais pinigais.

Haiku

Trumpas tai žodis
Ne tik būsena minčių
Tai tikra tiesa