Naujos gyvybės ir jos mamos saugumas turi būti pirmoje vietoje ir jis nebus aukojamas vardan įsitikinimų, patogumų ar kitokių priežasčių, kurias įvardija norintieji gimdyti ne ligoninėse, pavyzdžiui, namuose.
Visa tai, įvertinusi gerąsias užsienio šalių praktikas, turės pasiūlyti minėtą darbo grupę sudarantys žinomi šalies akušeriai ginekologai, neonatologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Taigi geriausios užsienio šalių patirtys neabejotinai bus pritaikytos ir Lietuvoje.
Kam to reikia? Ar tai nebus žingsnis atgal ir grįžimas į viduramžius, kaip mano kai kurie mūsų kraštiečiai? Atsakymas – paprastas. Mes turime būti modernūs, eiti pažangos keliu ir nekvestionuoti to, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje taip pat, kai vis daugiau tėvelių nusprendžia savo atžalų susilaukti namuose ar kitose jiems priimtinose vietose, užuot vykę į ligonines. Moterys gimdo namuose. Ir tai neišvengiama. Tad negalime apsimesti, kad nieko nevyksta, neigti to, kas akivaizdu. Turime gerbti žmonių, kurie nori gimdyti ne ligoninėse, pasirinkimą.
Mes visi girdėjome apie teismų sprendimus, kurie vienokie ar kitokie buvo priimti dėl jau buvusių gimdymo namuose atvejų. Manau, kad buvusi praktika – spręsti problemą persekiojant teisiškai žmones, padėjusiems gimti vaikams namuose – nėra, mano manymu, tinkama. Juo labiau, kad tas reiškinys de facto egzistuoja, dalis moterų nori gimdyti namuose. Ir tokią pasirinkimo teisę jos turi. Europos Žmogaus teisių teismas, nagrinėjęs moterų skundus iš kelių valstybių, pripažino jų pasirinkimo teisę. Tad šiandien mūsų valstybės pareiga turi būti pasirūpinti, kad ne vienerius metus de facto egzistuojanti gimdymo ne ligoninėse praktika Lietuvoje būtų įteisinta de jure.
Tad dar kartą pabrėžiu būtinybę visus gimdymo ne ligoninėse klausimus labai aiškiai reglamentuoti, nustatyti konkrečias taisykles ir sąlygas. Reikia labai aiškiai apibrėžti, kada galima gimdyti ne ligoninėje, kokią pagalbą ir kokią kvalifikaciją turintis profesionalus akušeris gali teikti gimdyvei. Ir, kaip jau ne kartą minėjau, svarbiausias tikslas tokiais atvejais turi būti – gimdyvės ir naujagimio saugumas! Tai reiškia, jei medikai, matydami grėsmę to daryti nerekomenduos, vadinasi, to ir nebus galima daryti. Priešingu atveju, atsakomybę turės prisiimti patys tėvai. Saugumas! Tai būtiniausia sąlyga formuojant gimdymų ne ligoninėse praktiką mūsų šalyje.
Mūsų ministerijos ir Seimo Tyrimų skyriaus specialistai atliko situacijos kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse analizę. Ji parodė, kad planiniai gimdymai ne ligoninėse yra teisiškai reglamentuojami ir reguliuojami 20 Europos valstybių, tarp jų ir mūsų kaimyninėse šalyse Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Beje, teisė gimdyti ne ligoninėse nėra absoliuti ir priklauso nuo tam tikrų medicininių sąlygų. Be to, valstybinis sveikatos draudimas padengia gimdymo namuose išlaidas tik 15 iš 20 valstybių.
ES valstybėse, kaip ir Lietuvoje, nuolat svarstomos gimdymo ne ligonėse tikslingumo problemos, galimi pavojai ir pasekmės, pavyzdžiui kūdikių mirtingumas. Tačiau įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad planuoti mažos rizikos gimdymai iš esmės yra vienodai saugūs tiek stacionare, tiek namuose.
Europos valstybės, kuriose nėra draudžiamas gimdymas ne ligoninės, skirtingais teisės aktais reglamentuoja šį procesą. Tačiau galima rasti ir bendrus vardiklius ar reikalavimus. Visų pirma tai gera gimdyvės sveikata, normalus nėštumas. Visose valstybėse keliami aukšti reikalavimai akušeriams, priimantiems gimdymus namuose, be dėmesio nepaliekama ir namų aplinka.
Kartais būgštaujama, kad Lietuvos moterys, reglamentavus gimdymus ne ligoninėse, ims labai plačiai naudotis teise gimdyti namuose. Visgi Europos valstybių patirtis liudija ką kitą. Štai Airijoje namuose gimdo apie 0,4 procento moterų, Austrijoje – 1,5 proc. Belgijoje – apie 4 proc.
Nors Danijoje daugelis moterų gimdo ligoninėse, tačiau čia galima rinktis ir alternatyvą. Pastaraisiais metais šioje valstybėje daugėja moterų, gimdančių ne ligoninėje. 2015 m. namuose gimdė 1128 moterys. Tai sudarė 2 proc. visų gimdymų ir buvo 2 kartus daugiau nei prieš metus.
Estijoje gimdymas namuose reglamentuotas 2014 m. Per metus ne ligoninėse gimdė mažiau nei 100 moterų. Tai sudarė 0,5 proc. visų gimdymų.
Olandija visoje Europoje nuo seno garsėja turinti visą infrastruktūrą, pritaikytą gimdymui namuose. Tačiau ir čia rodikliai kinta, moterys vis dažniau renkasi ligonines. 1965 m. Olandijoje namuose gimdė 2/3 moterų.
Per pastaruosius 25 metus padėtis pasikeitė. Ligoninėse gimdo 2/3, o namuose – 1/3 gimdyvių. Tačiau Olandija ir toliau Europoje pirmauja pagal gimdančių ne ligoninėse skaičių.
Taigi Europos valstybių praktika, reglamentuojant gimdymą ne ligoninėse, yra įvairi, o statistika liudija, kaip moterys išnaudoja galimybes rinktis. Tikiuosi, kad ekspertai dar labiau išanalizavę Europos valstybių patirtį, ras geriausius sprendimus gimdymui ne ligonėse reglamentuoti.