Reitinguose jie vis dar Nenugalimoji Armada, bet istorinis faktas – Armados žlugimas prasidėjo tada, kai 1588 metais Ispanijos karalius jos vadu paskyrė savo pusbrolį hercogą Sidonijų, neturėjusį nieko bendro nei su karyba, nei su laivyba. Tuometis politinis satyrikas Servantesas šaipėsi iš tokio paskyrimo, bet karalius galvojo, kad visada yra teisus. Kas nemiegojo per istorijos pamokas, žino, kuo viskas baigėsi.

Teta Greta deda mandatą ir traukiasi iš Seimo, palikdama mums būtinybę organizuoti naujus Seimo nario rinkimus, kurie net ir sujungus juos su kitais rinkimais, vis tiek kainuos 400 000 eurų. Arba 10 „Range Roverių“.

Neblogai. 400 000 eurų už valstiečių ir žaliųjų sąjungos sugebėjimą būti partija, kurioje gali patekti į pačias viršūnes suklastojęs biografiją, neturėdamas išsilavinimo ir dar truputuką pinigų paėmęs iš darbdavio seifo.

O gal būtų geriau, kad žymiausia Lietuvos Greta liktų Seime? Vis tiek jau apie ją žinome beveik viską, Seimo kanceliarija atidžiau seifus stebės ir viskas bus gerai. Dabar išrinks Anykščiai naują, nežinomą, o jeigu koks recidyvistas?
Andrius Tapinas

Jeigu visai atvirai ir populistiškai, tai už savo hobius Naisių ponas galėtų ir pats susimokėti.

Nes dabar kyla klausimas – o gal būtų geriau, kad žymiausia Lietuvos Greta liktų Seime? Vis tiek jau apie ją žinome beveik viską, Seimo kanceliarija atidžiau seifus stebės ir viskas bus gerai. Dabar išrinks Anykščiai naują, nežinomą, o jeigu koks recidyvistas?

Bet kol visa Lietuva sulaikius kvapą stebėjo „Naisių Žiemos“ melodramą, gyvenimas mūsų valstybėje tekėjo įprasta vaga, primindamas Chuanchė upę. Ne toks pats didingas, o toks pats neskaidrus.

Seimo narė Agnė Bilotaitė dar prieš Naujuosius metus nusprendė, kad nėra ko plėšytis dirbant tiesioginį savo darbą, už kurį mokami pinigai, ir išvažiavo lenktyniauti į Afriką. Seime dirba komitetai, vyksta posėdžiai – Seimo narė raliuoja. Ralis baigėsi sausio 12 dieną, sausio 17 dieną vyksta Seimo posėdis – konservatorės dar nėra.

„Bet ji garsina Lietuvos vardą“ – gina konservatorę partijos kolegos. Pagal tą pačią logiką Seimo narės ir nariai galėtų garsinti mūsų šalies vardą ir dalyvaudami „Mis Bum Bum“ konkurse Brazilijoje, ar surengdami performansą Bankoko Patpongo kvartale. Tikrai šalies vardas būtų išgarsintas.

Be to, Agnė Bilotaitė yra už skaidrumą, Seime yra Antikorupcijos komisijos narė. Jos tikslas – skaidrūs sprendimai ir atsakinga valdžia. Jos vertybės – principingumas ir sąžiningumas.

„Dažnai tenka atsakinėti į tą patį klausimą – kaip efektyviai kovoti su korupcija. Pažangiausias būdas tai valdžios atvirumas“ – spalį DELFI portale rašė A. Bilotaitė, kuriai nežinomi fiziniai asmenys apmoka tūkstantines keliones ir dovanoja lenktynių džiaugsmą darbo metu.
Andrius Tapinas

Viena yra parašyti tai biografijoje, o kitą – diegti gyvenime. Kiek tiesioginio darbo pravaikštos arba praraliavimai siejasi su atsakinga veikla? Ir kiek skaidrios pačios Seimo narės pramogos?

Pernai po to paties ralio Agnė Bilotaitė žadėjo būtinai deklaruoti išlaidas, jeigu tokia kelionė būtų kainavusi daugiau kaip 3 000 eurų.

Šitose „Africa Race“ lenktynėse vien dalyvio mokestis sudaro 7 200 eurų. Pridėkime dar kelionės išlaidas, pragyvenimą ir turime netgi labai deklaruojamą solidžią sumą. Ar Seimo narė susimokėjo pati?

Ne. Tyrimą vykdžiusiai tarnybinės etikos komisijai ji patvirtino, kad pernai jos dalyvavimas ralyje buvo apmokėtas pagal žodinį susitarimą su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra neskelbiama. VTEK tada pažeidimo nerado, nes susitarimas buvo sudarytas iki Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo. O kaip bus šiemet? Ar vėl už politikę visas išlaidas apmoka nenurodytas fizinis asmuo, o ji nemato reikalo to deklaruoti ir viešai paskelbti?

Suprantu, kad tai legalu ir teisėta, bet kai deklaruoja 208 000 metinių pajamų ar perki naujas „Teslas“, ir išleidi spalvotam popieriui beveik minimalią algą šalyje, kuriai turi tarnauti, atrodo graudžiai. Ir po to stebiesi – kodėl pas mus žodis „politikas“ kaip keiksmažodis. Nes flomasterių už dvi minimalias algas prisipirkai.
Andrius Tapinas

„Dažnai tenka atsakinėti į tą patį klausimą – kaip efektyviai kovoti su korupcija. Pažangiausias būdas tai valdžios atvirumas“ – spalį DELFI portale rašė Seimo narė, kuriai nežinomi fiziniai asmenys apmoka tūkstantines keliones ir dovanoja lenktynių džiaugsmą darbo metu.

Chuanchė upė toliau neša mūsų politinį dumblą.

Automobiliai pastaruoju metu tampa visiškomis vilkduobėmis mūsų politikams. Į tokią vieną įkrito ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius, išsinuomojęs „Audi Q7“ automobilį iš Marijampolės bendrovės „Alavera“, kuri net neužsiima automobilių nuoma.

„Skaidrumas neturėtų būti deklaruojamas tik programoje“ – į valstiečius kreipėsi socialdemokratai – „reikia pateikti visas sutartis, kad nekiltų abejonių dėl sandorių skaidrumo“. Na, labai vertybiškai skamba. Beveik kaip A. Bilotaitės litanijos.

Ir pyst – šefo džipukas iš kontoros, kuri pardavinėja elektrą ir kurios būstinė yra privačiame name Tarpučių gatvėje. 81B.

„Nesvarbu“ – sako kontoros vadas, paklaustas, kur rasti informaciją apie automobilių nuomą.

„Nesvarbu“ – sako socialdemokratų šefas, paklaustas, kuris gi patarėjas surado kontorą.

„Autonuomos epidemija“ verčia iš kojų greičiau nei gripas. Ne tik socdemus, bet ir konservatorius. Tik spėk straipsnį pildyti – čia ir skaidriojo Dainiaus Kreivio „Audi A6“ iš vandenų išnyra, kurią parlamentaras nuomojasi iš savo bendrovės „Statybų gausa“, ir Andriaus Kubiliaus „Nissan“, kurį jam nuomoja Alytaus bendrovė „Alkesta“. Ir nė vienas iš mūsų permatomų politikų, kurie gula ir kelia su skaidrumo žodžiu lūpose, nemato reikalo to deklaruoti, kol nekyla skandalas. Ir netgi deklaruodami daro tai, ne dėl to, kad „reikia“, o dėl to, kad „ramu būtų“.

Konservatoriai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas jau kreipėsi į Seimo etikos komisijoje dėl Butkevičiaus automobilio. Šita, Laurynai, gal tada tuo pačiu ir dėl Bilotaitės klustelkit komisijos, laiko sutaupysit, skaidresni pasirodysit.
Ir dėl Kreivio.
Ir dėl Kubiliaus.

Senovės kinų patarlė sako – „jei ilgai stovėsi ant Chuanchė kranto, pro šalį tikrai praplauks A. Butkevičiaus „Audi Q7”.

Seimo nariai taip pat turi kažkokį rimtą fetišą gėlėms. Ar jie jas dovanoja vieni kitiems, ar rinkėjams, neaišku, bet gėlėms ir suvenyrams socdemas Antanas Vinkus per du mėnesius išleido 800 eurų, valstietis Darius Kaminskas 604 eurus, o rekordininkas – jau būdamas žemės ūkio ministru Bronius Markauskas gėlėms išleido 933 eurus.
Andrius Tapinas

Ir galiausiai – keičiasi kadencijos, ateina visiškai nauji ir privilegijų nesugadinti Seimo nariai. Per du mėnesius jie dar nežino, kaip atrasti išėjimą iš Seimo, ar kas yra BVP, bet puikiai perima labiau patyrusių kolegų patirtį kaip burundukams iki kruopelytės susitempti ir išnaudoti visas parlamentines išlaidas.

Per du paskutinius 2016 metų mėnesius ir naujieji, ir senieji parlamentarai savęs nevaržė ir jų išlaidų ataskaitos atrodo tragikomiškai.

Konservatoriai Mykolas Majauskas ir Monika Navickienė po 500 eurų per mėnesį išleido pašto paslaugoms. Pieštukams, flomasteriams, spalvotam popieriui ir sąvaržėlėms (kanceliarinėms išlaidoms) socdemė Rasa Budbergytė per du mėnesius išleido 750 eurų, valstietė Asta Kubilienė 700 eurų, o neseniai gyręsis, kad nusipirko naują „Tesla“ konservatorius Tadas Langaitis – 600 eurų.

Aš suprantu, kad tai legalu ir teisėta, bet kai deklaruoja 208 000 metinių pajamų (Budbergytė) ar perki naujas „Teslas“, ir išleidi spalvotam popieriui beveik minimalią algą šalyje, kuriai turi tarnauti, atrodo graudžiai. Ir po to stebiesi – kodėl pas mus žodis „politikas“ kaip keiksmažodis. Nes flomasterių už dvi minimalias algas prisipirkai.

Seimo nariai taip pat turi kažkokį rimtą fetišą gėlėms. Ar jie jas dovanoja vieni kitiems, ar rinkėjams, neaišku, bet gėlėms ir suvenyrams socdemas Antanas Vinkus per du mėnesius išleido 800 eurų, valstietis Darius Kaminskas 604 eurus, o rekordininkas – jau būdamas žemės ūkio ministru Bronius Markauskas gėlėms išleido 933 eurus. Ir net ne iš ministerijos reprezentacinių lėšų, o iš Seimo nario, kurio pareigų jis neatlieka, parlamentinių išlaidų.

Kartais Chuanchė meiliai pavadinama Džou Liu arba Purvinąja Srove. Ir šniokščia ji taip, kad su savimi neša ir gėles, ir pašto ženklų kolekcijas ir netgi Budbergytės flomasterius.

Guodžia tik tai, kad užpraėjusioje kadencijoje daugeliui buvo visiškai vienodai, kas vyksta Gedimino gatvės pastatuose, praėjusioje sustiprėjęs visuomenės dėmesys suerzino prie to neįpratusius politikus, o šioje žodžio „palauk“ nebeliko. Tad gal ir Chuanchė kažkada išskaidrės.

Haiku

Skaidrumo upėj
Lėtai džipai paskęsta
Stoja liūdesys