Lietuvos gyventojų sergamumo rodikliai sparčiai blogėja – Lietuva yra tarp paskutinių Europos Sąjungoje pagal šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Mūsų Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis gyventojų sveikata, sveikatos paslaugų teikimą organizuoja ir įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, turinti ilgalaikės trukmės strateginio planavimo dokumentą – jis patvirtintas dar 2014 metais Seime. Seimo sveikatos reikalų komitetas rūpinasi sveikatos apsaugos sistemos teisine baze. Tačiau ilgos sergančiųjų eilės mūsų sveikatos apsaugos įstaigose verčia abejoti, ar iš tiesų efektyviai rūpinamasi gyventojų sveikata. Visuomenės sergamumas, ypač su žalingu gyvenimo būdu susijusios ligos, auga, didėja gydomosios medicinos paslaugų paklausa.
Norint užkirsti kelią ligoms nepakanka vien jas gydyti – reikia jas stabdyti dar neįsibėgėjusias. Būtina stiprinti sveikatos tausojimo ir stiprinimo paslaugas, kurios, trūkstant patiems gyventojams motyvacijos, šiuo metu nesulaukia deramo populiarumo. Valstybė deklaruoja, kad skiria pakankamą dėmesį profilaktinei veiklai, tačiau Valstybinių ligonių kasų skiriamos lėšos bendrame sveikatos apsaugos biudžete sudaro vos procento dalį – to nepakanka.
Tai lemia, jog ir sveikatos paslaugų teikimą reglamentuojančiuose įstatyminiuose aktuose, ir SAM veikloje patologinių simptomų slopinimui pastaruoju metu yra skiriamas neproporcingai didelis dėmesys. Suprantama, sergančiajam reikalinga medicininė pagalba ir procedūros, tačiau lėšas skirstant iš tos pačios kišenės ir ligonių gydymui, ir sveikųjų profilaktikai – visada pirmenybė bus teikiama ligoniui. Ar tai efektyvu? Taip gerėja gydomosios medicinos paslaugų išvystymas, tačiau bendra kova prieš negailestingai augantį gyventojų sergamumą – ne.
Tikiuosi, jog naujasis Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetis paskatins daugiau dėmesio skirti gyventojų sveikatos profilaktikai ir gyvenimo kokybės gerinimui. Šalies gyventojų sveikatingumo problematika negali apsiriboti vien gydomosios medicinos plėtra – ji privalo apimti ir daugelį kitų gyvenimo sričių, reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp visų valstybinių sektorių. Sparčiai keičiantis gyvenimo sąlygoms – būtina ieškoti naujų, efektyvesnių sprendimų.
Suformuotą pakomitetį sudaro trys gydytojai, sveikatos edukologas ir teisininkas – visi jie ir dirbs šioje sparčiai pasaulyje populiarėjančioje sveikatos apsaugos srityje. Pakomitečio nariai – aukštos kvalifikacijos specialistai, skatins Seimą ir Vyriausybę skirti daugiau dėmesio šalies gyventojų sveikatą tausojančio ir stiprinančio sektoriaus veiklai. Tuo bus siekiama padidinti darbingų gyvenimo metų skaičių, pagerinti gyvenimo kokybę ir prailginti jo trukmę, sumažinti gyventojų sergamumą ir skiriamų sveikatos apsaugai lėšų poreikį. Atsiveria naujos galimybės koncentruotis į šios biomedicinos srities teisinį reglamentavimą, įgalinantį steigti ir plėtoti specialius sveikatinimo ir ankstyvosios ligų diagnostikos centrus.
Nors pakomitečio įkūrimas šalies sveikatos apsaugos sistemoje yra naujas ir svarbus žingsnis, tačiau nereikėtų tikėtis, kad jo veikla greitai virs pastebimais rezultatais. Greičiau šią, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių iniciatyvą, galima palyginti su paprastų žemę dirbančių žmonių noru pagerinti savo gyvenimą, užveisti sodą ir sulaukti jo duodamos naudos. Medeliai pasodinti, tačiau tam, kad jie duotų vaisius, reikės laiko, įdėti daug darbo ir pastangų bei visos visuomenės sąmoningumo, supratimo ir palaikymo.