A. Tapinas. Lietuviais esame mezgime, arba pirmoji Valsčiaus krizė

Nesugebėjau atrasti šios frazės autoriaus, kad padėkočiau už šmaikštumą, nes iš tiesų ilgai laukti nereikėjo. Šešiasdešimt antrą valdymo dieną užsimezgė pirmoji valstiečių krizė. Tiksliau sakant, ištiko ji Ramūną Karbauskį, bet realiai tai yra vienas ir tas pats.

Kad mažytės tetos Gretos paslaptys ir mažyčiai jos melai iškils į paviršių, turėjo būti aišku bet kuriam su šia kompanija susijusiam žmogui. Lietuva nėra didelė šalis, partinės drausmės valstiečiai ir žalieji neturi, ir natūralu, kad informacija nuteka. Ir nutekės. Ir dar ne kartą.

Pabandykime objektyviai pažvelgti į tai, kas šiandien nutekėjo.

Greta Kildišienė.

a) 12 klasių ir nebaigtas aukštasis kažkurioje kolegijoje, bet kurioje – net ir pati Seimo narė nelabai nori ar gali pasakyti.
b) Nutylėta ir keičiama biografija, kurioje tai atsiranda, tai išnyksta darbovietės.
c) Svaiginanti karjera LVŽS partijoje – per kelerius metus nuo eilinės narės iki pirmininko pavaduotojos.
d) Būsimoji Lietuvos atstovė Tarpparlamentinės sąjungos klausymuose Jungtinėse Tautose.
e) Vairuoja automobilį, kurį iš Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ nupirko neįvardijamas artimas giminaitis.

Valstiečiai į savosios frakcijos pirmininko pavaduotojos viražus žvelgia su ta pačia pamaldžia ištikimybe kaip ir į savo lyderį. Juk Mozė vedė žydus į Pažadėtąją žemę, o Karbauskis tą patį padarė su valstiečiais žaliaisiais. Dauguma dabartinių parlamentarų Seimo viduje anksčiau buvo tik per atvirų durų dieną, o štai dabar prašau – įstatymus priiminėja ir valstybę vairuoja.

Opozicija ir žiniasklaida, žinoma, žaviąją tetą Gretą taršo negailestingai. Kai ji bando atsimušinėti, kad „apie asmeninius reikalus nekalbės“ ir „sekantis klausimas“, iš karto lipinama arogancijos etiketė ir Gabrielius Landsbergis feisbuke rypauja, kad jau ne jis yra arogantiškiausias politikas. Nors pasižiūrėkite jos interviu ir pamatysite, kad ten yra tiek pat arogancijos, kiek prieš atvažiuojančio „Range Roverio“ šviesas išbėgusio zuikučio povyzoje. Kiekvienas žodis pro sukąstus dantis. Prieš kiekvieną frazę galvoje mintis „o kaip ten Ramūnas liepė sakyti“. Nėra lengva, o ir kaip bus, kai nėra nei patirties, nei sugebėjimų.

„Valstybei žalos juk nėra padaryta?“ – komentuodamas situaciją perklausia kitas valstietis Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Iš dalies jis teisus. Šioje krizėje tiesioginės žalos valstybei nėra. Čia ne Vijūnėlės dvaras, ne „Lietuvos geležinkeliai“ ir ne viešųjų pirkimų aferos.

Galima, žinoma, kalbėti apie išvestinius dalykus svarstant apie tai, kas būtų, jeigu koks nors „MG Baltic“ neįvardintiems asmenims parduotų automobilius, o šie leistų jais naudotis Seimo nariams, bet pakoregavus įstatymus nesunkiai būtų galima to išvengti.

Ir problema net ne čia, kad mezgimo dizainerėmis save vadinančios Seimo narės be aukštojo išsilavinimo važiuoja atstovauti Lietuvai Jungtinėse Tautose.

Bėda, kad užuot greitai mokęsi, išnaudoję gerą visuomenės valią ir konstruktyviai priimdami neužsakytos žiniasklaidos kritiką, naujokai viską daro atvirkščiai – užsideda kaukes „mes žinom geriau, uždarom šitą klausimą, sekantis klausimas“, savo keistais sprendimais nuo Sodros įmokų iki pagalbinio apvaisinimo ar tautinių kostiumų dalybų pykdo visuomenę, laukiančią realių pozityvių permainų, o į kritiką reaguoja kaip į patyčias, trukdančias dirbti.

Andrius Tapinas

Šioje vietoje derėtų paimti pauzę ir atsistojus paploti socialdemokratams. Jau kas, o šitie politikos vilkai, šakalai, kojotai ir mangutai progos pakišti koalicijos partnerius nepraleis. Juk Greta Kildišienė važiuoja į Niujorką ne dėl to, kad trepsėjo koja ir šaukė „noriu Niujorkan, niekada nebuvau, tu man žadėjai, kad nuveši Ameriką parodyti“. Ne, ji yra siunčiama kaip Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje sąjungoje pirmininko pavaduotoja, nes pats pirmininkas Gediminas Kirkilas vykti negali.

Taip jau G. Kirkilas ims ir atsisakys kelionės į Ameriką. Nebent patyrę Seimo šachmatininkai paskaičiuotų, kad pastumdami Kirkilą ir pakišdami Kildišienę jie laimi iniciatyvą ir tempą.

Bet nieko baisaus nenutiks. Kildišienė nuvažiuos į Niujorką, pasiklausys per ausines pranešimų apie pasaulio vandenynų būklę (nes tokia yra šių metų klausymų tema), išmoks naujų angliškų žodžių, sudalyvaus priėmime Ugandos namuose ir grįš. Tiek tos bėdos.

Problema yra kitur ir dvejopos:

Naujasis Seimas ( atkreipkite dėmesį, nevartoju junginio „naujoji valdžia“, nes panašu, kad Seimo ir Vyriausybės veiklą vertinsime skirtingai) iš tikrųjų nežino, ką daro. Priiminėdamas įstatymus elgiasi kaip gerokai įkalęs dėdė (taip, galbūt tas pats, kuris nusipirko džipą iš kombainais prekiaujančio „Agrokoncerno“) per giminės balių – šokdamas užima visą šokių aikštelę, mostaguoja rankomis, kad net Baltaragio malūnui darosi pavydu, painioja žingsnius, užmina ant kojos, tada atsiprašinėja, užskuba į priekį, pameta melodiją, tada iš viso sustoja ir kurį laiką stikliniu žvilgsniu žiūri prieš save.
Jei aplink būtų daugiau mokančių šokti, tai gal dėdė ir neišsiskirtų, bet mūsų Seime jis ne tik išsiskiria. Jis yra vienintelis šokantis, o visi kiti seka jo pavyzdžiu ir besąlygiškai kartoja jo žingsnelius, nes „tikime lyderiu“.

Bet, mielieji, mes patys norėjome, kad mus valdytų tie, kurie nėra to darę. Išbrokijom „patyrusius“ kairėje, išbrokijom „patyrusius“ dešinėje ir sava valia, niekieno neverčiami pasirinkom tuos, kurie niekada nėra to darę. Ta pati Greta Kildišienė buvo išrinkta ne per sąrašą. Ne, ją vienmandatėje išrinko anykštėnai.

Patys norėjom naujokų, o dabar stebimės ir piktinamės, kad naujokai nelabai ką moka.
Bet bėda, kad užuot greitai mokęsi, išnaudoję gerą visuomenės valią ir konstruktyviai priimdami neužsakytos žiniasklaidos kritiką, naujokai viską daro atvirkščiai – užsideda kaukes „mes žinom geriau, uždarom šitą klausimą, sekantis klausimas“, savo keistais sprendimais nuo Sodros įmokų iki pagalbinio apvaisinimo ar tautinių kostiumų dalybų pykdo visuomenę, laukiančią realių pozityvių permainų, o į kritiką reaguoja kaip į patyčias, trukdančias dirbti.

Jau rašiau, kad komunikacija yra valstiečių Achilo kulnas. Bet kuo toliau, tuo labiau panašu, kad tai ne valstiečių, o vieno konkretaus valstiečio Ramūno kulnas. Nes visi kiti valstiečiai yra tik jo veidrodinis atspindys. Ramūnas krypt galva į kairę ir nesibaigiantys veidrodiniai atspindžiai atkartoja, Ramūnas iškelia pirštą ir iškyla šimtai pirštų.

O konkretus valstietis Ramūnas su komunikacija nesusitvarko visiškai. Transformacija iš visagalio verslininko – šeimininko, kuriam padėkos dainas traukia ištisi kaimai, kuris visada yra teisus ir neturi niekam aiškintis, į valstybės tarną yra labai sunki. Organiškai negali suprasti, kaip tave – TAVE, Ozą Didingąjį ir Galingąjį, gali kažkas kritikuoti, kaip tavo sprendimus gali kažkas kvestionuoti. Kritika valstiečiams lygu patyčios. Patyčios valstiečiams lygu patyčios Lietuvai. Natūralu, kad taip pat reaguoja ir veidrodiniai ramūniukai.

Ir tada, naujokas tu ar ne naujokas, bet įsijungia sena nomenklatūrinė dainelė – su mumis nori susidoroti, gerai apmokėta šmeižto kampanija, veikia interesų grupės (šį kartą pasirodo, kad kultūros reikalais besirūpinanti Greta užlipo ant skaudžios vietos medžiotojams) ir taip toliau. Atrodo, kad išeidamas Butkevičius paliko valstiečiams laišką su nurodymais, ką daryti krizės atveju.

Žinoma, visada galima rodyti pirštu į reitingus – pažiūrėkite, mus kritikuoja priešai, puola iš visų pusių, o reitingai tik auga. Paprastas žmogus atsirinks, kas čia kaip. Vieną partiją politinių reitingų aukštybės jau užliūliavo taip, kad atsibudus krečia iki šiol. Paklauskite to paties Butkevičiaus, pakonsultuos žmogus, kas ir kaip.

Palaukit, leiskit dirbti, vertinkite pagal nueitą kelią – sako valstiečiai. O kas jeigu lauksim ir paaiškės, kad kelią nuėjote išties nemenką. Tik ne į tą pusę?

Haiku

Visada Greta
Atspindžiai veidrodyje
Leiskite dirbti