Daug žmonių pritaria siūlymui, kad mokyklose būtų įvesti kariniai apmokymai. Kiti kalba plačiau, vadina patriotiniu ugdymu, mano, jog jaunimas turėtų dar mokykloje įgyti žinių, susijusių su krašto saugumu, gynyba, kad būtų atsparūs įvairioms hibridinio karo grėsmėms, ugdytųsi jų patriotizmas. Dėl pastarųjų siūlymų neabejodama pritariu ir aš. Dažnai būnu mokyklose, kalbuosi su moksleiviais, studentais. Didžiajai daliai jaunimo yra įdomu pažinti, į kokį pasaulį jie netrukus išeis gyventi savarankiškai.
Supažindinimas su kariniais dalykais galėtų būti sudėtinė tokio ugdymo dalis. Tačiau su viena sąlyga, kad tai būtų švietimo sistemos dalis, kariuomenė galėtų prisidėti tik specialistų konsultacijomis ar pagalba, rengiant atitinkamus mokytojus. Jeigu kas nors galvoja, kad tokie mokymai turėtų būti rengiami iš gynybai skirtų lėšų, tai turiu nuvilti. NATO turi aiškius standartus, kas yra gynybai skiriami pinigai. Jų skirstymas kitoms sritims nėra įskaitomas į tuos sutartus 2 procentus.
S. Skvernelio Vyriausybės programoje karinių katedrų nenumatyta
Diskusijos apie papildomus mokymus švietimo įstaigose atsirado po to, kai gruodžio pabaigoje prabilo faktinis visko Lietuvoje vadovas Ramūnas Karbauskis. Atsiprašau iš anksto, kad į savo tekstą dedu šias ilgokas jo citatas su painiais sakiniais ir sunkiai suprantamomis mintimis, tačiau be jų sunku išsiversti, pagrindžiant savo argumentus.
R. Karbauskis: „Turėtume svarstyti visuotinį rezervo ruošimą, (...) m ū s ų mintis yra ta, kad aukštosiose mokyklose, technikumuose, v i s u r galėtų atsirasti k a t e d r o s, kurios rengtų r e z e r v i s t u s, aišku, ne karininkus, galbūt truputį kito lygmens nei tie, kurie yra pašaukiami, bet visuotinis rengimas vaikinams ir merginoms. Tai yra, jei tu eini studijuoti, tai būtų integruota į studijų programą. Visuotinumas būtų pasiekiamas per tai, kad kas mokosi, būtų apmokomas studijų metu, kas neina mokytis – tas pašaukiamas“.
„Tačiau jauni žmonės – ir merginos, ir vaikinai – turėtų bendrus pagrindus, jie žinotų, ką daryti, jeigu kyla kokios nors grėsmės, jie galėtų būti šaukiami į s t o v y k l a s po tam tikro laiko. Jiems galėtumei d u o t i g i n k l ą į rankas esant tam tikrai problemai ir jie žinotų, ką su juo daryti. Dabartinėje situacijoje mūsų jaunuomenė net supratimo neturi, kas per daiktas tas ginklas, tik iš kompiuterinių žaidimų".
„Tuo metu bendrojo lavinimo mokyklose privalomu taptų patriotinis ugdymas. Anot parlamentaro, šias pamokas galėtų vesti specialiai parengti atsargos karininkai, tai būtų apmokamas darbas".
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, vėliau klausiamas žurnalistų, buvo kiek atsargesnis ir žodžių buvo mažiau: „Karinio rengimo, arba kaip mes jį vertinsime, krašto gynybos, pilietinio ugdymo kompleksinis pasirinkimas, jis turėtų būti kuo anksčiau skatinamas ir vienas iš būdų yra ir mokykla, ir universitetas".
Panašiai savo lyderio žodžius komentavo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Nepavydėtina Ministro pirmininko situacija, kai Seimo Kultūros komiteto pirmininkas staiga iš rankovės lyg fokusininkas ištraukia tai, ko nėra tik ką Seime priimtoje Vyriausybės programoje. Negali juk ginčytis su jį premjeru padariusios partijos pirmininku. Taip ir lieka neaišku, kas dabar Lietuvoje aukščiau – daugumos priimta Vyriausybės programa ar vienos partijos pirmininko pasiūlymai?
Nereikia kurti alternatyvų visuotinei karo prievolei
Šiuo straipsniu noriu paaiškinti, kodėl R. Karbauskio kalbėjimai apie gynybą yra visai neapgalvoti, o pasiūlymai kurti karines katedras aukštosiose mokyklose griauna šios Vyriausybės programoje numatytą visuotinės karinės prievolės koncepciją, suardo parengto rezervo planus, kelia rimtą pagrindą abejoti, ar apskritai suprantama, kas yra rezervas, ką reiškia pilnavertiškai parengtas rezervo karys, kokių pinigų tam reiks ir kaip atrodys tos karinės katedros, kam jos bus pavaldžios, kas kontroliuos parengimo kokybę?
Visi užsikabino ir diskutuoja tik dėl pasiūlymo įvesti karinį parengimą mokyklose. Tačiau tai yra tik detalė ir, ko gero, mažiausiai kontraversiška iš viso pluošto pasiūlymų.
Mat, jei, kaip parašyta šios Vyriausybės programoje ir kaip jau senokai siūlo Tėvynės sąjunga, ateityje pereitume prie visuotinės karo prievolės, šaukiant jaunuolius tuoj po mokyklos, tuomet moksleivių pasirengimas tarnybai automatiškai būtų reikalingas ir rastų savo vietą. Tuo rūpintųsi pati kariuomenė. Taip yra Izraelyje ir kitose valstybėse, kur jaunuoliai yra supažindinami su būsima tarnyba, išsiaiškinami jų polinkiai, galimybės.
Tačiau įvesti karinius mokymus mokyklose ir tuo pabaigti jaunimo karinį parengimą, nebūtų logiška ir racionalu. Tai nebūtų rezervo parengimas, kaip bando aiškinti R. Karbauskis. Taip, tai gal ir reikalinga bendram išsilavinimui, tačiau tai negali būti alternatyva karo prievolei. Kaip parašė man, išgirdęs R. Karbauskio siūlymus, generolas Jonas Kronkaitis, „tegul mokyklos parengia gerus, sąmoningus piliečius, Kariuomenė padarys iš jų gerus kareivius“.
Kontraversiškai ir net pavojingai atrodo, kaip jau minėjau, siūlymas įvesti alternatyvą karo prievolei, steigiant karines katedras aukštosiose mokyklose. Pastarosios, pasak iniciatyvos autoriaus, turėtų rengti rezervo karius, tuo pakeičiant karo prievolę, kai 9 mėnesius tarnaujama kariuomenėje.
Nežinau nė vienos NATO valstybės, kur rezervo kariai būtų rengiami ne kariuomenėje, ne apmokomi patyrusių, savo darbą išmanančių instruktorių, bet karinėse universitetų katedrose. Tik sovietmečiu taip buvo. Tačiau visi tuo metu gyvenę ir ragavę tų katedrų, puikiai žinome, koks žemas buvo mokymo lygis. Tai būtų ir valstybės pinigų, ir studentų laiko švaistymas.
Primenu, kad tam, jog žmogus galėtų tapti pilnaverčiu kariu, kurį rytoj būtų galima pakviesti mobilizacijai ir pasiųsti į konkretų dalinį, jis turi būti gerai paruoštas. Paruošimui yra nustatyti standartai. Taip, kaip negali būti gydytoju be tam tikro parengimo ir be atitinkamo diplomo, taip be rimto, standartizuoto parengimo negali tapti ir kariu. Kitaip tariant, gydytoju negali būti, baigęs Žemės ūkio akademiją, o agronomu – Sveikatos mokslų universitetą. Taip ir su rezervo kariu. Jį paruošti gali tik kariuomenė.
„Valstiečių“ pirmininko pasisakymus apie gynybą skaito jau ne tik Naisiuose
Iš to, ką apie rezervą kalba ir kokiame kontekste jį mini R. Karbauskis, man akivaizdu, jog žmogus neturi supratimo, kas tai yra. O juk jo pasisakymus dabar skaito ne vien Naisiuose. Mūsų politinį gyvenimą stebi čia akredituoti diplomatai, gynybos atašė. Įspūdis, manau, nelabai koks.
Rezervo sąvoką apibrėžia įstatymai. Rezervą, aišku, galima suprasti ir plačiau – kaip visus valstybės turimus resursus, kuriuos gali tekti panaudoti grėsmės ar karo atveju. Tačiau kai kalbama apie visuomenės parengimą gynybai, sąvokas turime vartoti labai tiksliai.
Karinis rengimas per karo prievolę yra reikalingas tam, kad turėtume tinkamai parengtų žmonių rezervą reguliariajai kariuomenei, kasdien veikiančiai taikos meto sąlygomis. Yra apskaičiuota, kad rezerve turime būti parengę maždaug tris kartus daugiau karių, negu kariuomenės daliniuose turime taikos metu. Taigi, jei šiandien Lietuvos kariuomenėje yra apie 14 tūkstančių karių, tai rezerve turime turėti dar tris kartus tiek.
Ir ne bet kokių, o tinkamai parengtų rezervo karių su karinėmis specialybėmis, su aiškia kiekvieno vieta dalinių struktūroje. Tai nėra žmonės, matę šautuvą mokykloje ar susirinkę porą kartų į vasaros stovyklą, kaip sako R. Karbauskis.
Kas yra parengtas rezervo karys?
Yra nustatyti kario rengimo standartai. Pirmus tris mėnesius karys yra mokomas individualių karinių įgūdžių. Naujokus apmoko specialiai tam darbui parinkti ir patirtį turintys instruktoriai, šauktinis turi susipažinti su ginkluote, drausme, rikiuote ir daugeliu kitų svarbių dalykų, kurių civiliniame gyvenime tiesiog nėra. Net himnas ir valstybės vėliavos pakėlimas kiekvieną rytą bendroje rikiuotėje yra svarbi, o gal net esminė kario motyvacijos detalė, įgyjama tik tarnaujant.
Po pirmų trijų mėnesių seka antroji tarnybos dalis. Ji trunka šešis mėnesius, kur karys veikia konkrečiame dalinyje kartu su visa dalinio struktūra. Čia jis įgauna karinę specialybę. Jos yra įvairios, sąrašas sudaromas pagal kariuomenės poreikius: artileristas, šaulys, kulkosvaidininko padėjėjas ar šarvuočio valdymo grupės narys.
Kai kuriose šalyse privalomoji tarnyba trunka ilgiau, pas mus – 9 mėnesius. Tai minimaliausias laikas, kai, kasdien treniruodamasis, jaunuolis tampa kariu.
Tarnyba kariuomenėje yra pats geriausias ir kokybiškiausias būdas parengti rezervą reguliariajai kariuomenei, jeigu norime turėti mažesnius nuostolius ginkluoto konflikto metu. Tik gerai parengtas karys bus pajėgus išsaugoti save ir savo kovos draugus.
Visų rezervo karių parengimu turi rūpintis kariuomenė
Yra ir kitas būdas, kurį jau dabar pasirenka nemažai aukštųjų mokyklų studentų. Tai – Savanorių pajėgos. Jos yra geriausiai parengtas kariuomenės rezervas. Kariai savanoriai – tai civiliai kasdieniniame gyvenime, bet kariai, kai treniruojasi per reguliariai vykstančias pratybas. Kario savanorio pirmoji sutartis trunka ketverius metus. Savanorių pajėgos yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės dalis.
Taigi, visų rezervo karių apmokymu rūpinasi kariuomenė. Tik taip ir turi būti. Jokia kita struktūra, išskyrus kariuomenę, negali parengti pilnaverčių rezervo karių. Galima kalbėti apie supažindinimą, apie patriotinį ugdymą, stovyklas vasarą, visa tai labai gerai, tačiau tai nėra parengtas rezervas.
Kariuomenė turi aiškią struktūrą su aiškia kiekvieno vado atsakomybe. Rezervo karių mokymo sistema yra gerai apgalvota ir išbandyta, kad kariai iš tiesų taptų kariais, o ne tik imituotų pasirengimą.
Generolas Jonas Kronkaitis: karinės katedros – tikra kvailystė
Vėl pateikiu gen. J. Kronkaičio nuomonę: „Karinės katedros – tikra kvailystė. Nėra nieko blogiau, kaip blogas mokytojas. Todėl mes ir įsteigėme centralizuotą bazinį karinį apmokymą Rukloje, kad galėtume atrinkti ir tinkamai parengti bei prižiūrėti instruktorius, kurie mokys šauktinius. Kur Karbauskis ras instruktorius ir kaip jie bus parengti, kiek jų reikės, kaip jie bus prižiūrimi? Man čia atrodo, kad norima parodyti patriotizmą, nors įgyvendinus bus padaryta žala“.
R. Karbauskio pasiūlymai dėl kitokių rezervo rengimo būdų yra ne tik neprofesionalūs, bet ir žalingi. Jie sukuria bereikalingas ir niekur nevedančias diskusijas, iliuzijas, netikrus lūkesčius, o jei būtų priimti, tik susilpnintų rezervo rengimo kokybę.
Užuot išradinėjus jau išrastą dviratį, reikia nuosekliai eiti Vyriausybės programoje numatytos visuotinės karinės tarnybos keliu. Tam reikia laiko. Šaukiant visuotiniu būdu tuoj po mokyklos, šauktinių skaičius, lyginant su šiais metais, patrigubėtų. Suprantama, kad reikės daugiau kareivinių, instruktorių, ekipuotės. Šiuo metu mūsų gynybos sistema turi didelį iššūkį priimti tūkstantį kovinio NATO bataliono karių, o dar reikia kuo greičiau modernizuoti profesionaliąją kariuomenės dalį, kuri yra gynybos stuburas. Tam reikia daug lėšų, todėl pasirengimo laikas perėjimui prie visuotinės prievolės yra reikalingas.
Reikia aiškaus plano, o ne kalbėjimo iš rankovės
Tačiau lygiai taip pat reikia ir plano, kada bus atsisakyta loterijos, kokius konkrečiai darbus iki tol reiks padaryti. Tokio plano reikia jau dabar ir visi turi jį žinoti. R. Karbauskis – taip pat. Gal tada baigtųsi kalbėjimai iš rankovės apie atskiras detales. Tikiuosi, jog Krašto apsaugos ministerija tokį planą netruks pateikti Vyriausybei ir Seimui.
Jeigu pereisime prie visuotinio šaukimo po vidurinės mokyklos, tai ir taip viskas stos į
savo vietas. Jaunuoliai atliks 9 mėnesių tarnybą prieš pradėdami studijas, taps tinkamai parengtais rezervo kariais su karine specialybe, bus įrašyti į rezervo struktūrą ir nereikės jokių katedrų.
Klausimas tik dėl tų, kurie bus netinkami dėl sveikatos. Manau, kad tarp jų dauguma bus tinkami kitokiems darbams, ginant kraštą. Jie galėtų studijuodami ar dirbdami susipažinti su gynybos pagrindais, būti naudingais, įveikiant įvairias hibridinio karo grėsmes. Čia kariuomenės ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas galėtų turėti prasmę ir vertę.
Mažiau susipažinusiems primenu, kad jau ir dabar studijuojantiems Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo 2012 metų yra galimybė lygiagrečiai baigti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM). Per trejus metus jaunuoliai tampa atsargos karininkais, gauna visus reikalingus būrio vado įgūdžius. Tuo rūpinasi kariuomenė ir tam nereikia jokių karinių katedrų. Baigusieji mokymus, turi galimybę toliau tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Įvedus visuotinę prievolę, mokytis JKVM ir tapti karininku būtų dar paprasčiau.
Norėčiau palinkėti, kad „valstiečių“ lyderio kalbėjimai apie gynybą ir kariuomenę ateityje būtų labiau apgalvoti, suderinti su tik ką jų pačių priimtais dokumentais, išdiskutuoti bent jau R. Karbauskio vadovaujamos partijos atstovų kontroliuojamame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, aptarti su Krašto apsaugos ministru. Labai rekomenduočiau, kad R. Karbauskis susitiktų su Kariuomenės vadu, o dar geriau – pats nuvyktų į kokį nors dalinį ir susipažintų, kas yra ta gynyba, ką reiškia rezervas, kaip atrodo karinė tarnyba.
Bent jau aš taip suprantu profesionalumą politikoje.