M. Jackevičius. Ei, jūs, mazgotėmis auginti

Senieji baigėsi, o naujieji prasidėjo tęsiant lietuviškas šeimos „tradicijas“. Saviečių tragedija Lietuvai netapo pamoka ir galimybe apsaugoti vaikus – šalyje vis dar labiau girdimi tie, kurie didžiuojasi buvę mušami mazgotėmis ir likę gyvi.

Sausio 1 d. Garliavoje vyras eilinį kartą žiauriai sumušė žmoną. Kol ši pagalbos ieškojo pas kaimynus, namuose kilo gaisras. Po gaisro trys nepilnamečiai vaikai atsidūrė gatvėje.

O čia – prieššventinė naujiena: gruodžio 29 d. į ligoninę iš savo namų Vilniuje atvežtas ir dėl daugybinio kūno sumušimo, kaukolės lūžio ir kraujo išsiliejimo į smegenis paguldytas mėnesio kūdikis. Įtariamasis, neblaivus tėvas, kurio kraujyje rasta 2,86 promilės alkoholio, uždarytas į areštinę. Išsiblaivys ir galės grįžti auginti vaiko. Juk kol ženysis sugis, ar ne?

Atrodė, kad lygiai prieš metus Kėdainių rajone, Saviečiuose, du šulinyje nuskandinti vaikai taps ta tragedija, kuri žymės lūžį požiūryje į vaikus. Šiandien galiu liūdnai konstatuoti – buvau naivus iki begalybės.

Prieš pusantrų metų rašiau apie Norvegiją pakeitusią tragediją: antraklasis Kristoferis buvo mirtinai sumuštas patėvio. Budelis jį kelis kartus sviedė į sieną. Policija iš pradžių net netyrė šio atvejo, nes tikėjo versija, kad vaikas susižalojo nukritęs nuo laiptų.

Tik vėliau paaiškėjo, kad vaikas keletą metų gyveno kęsdamas patėvio smurtą. Tragiškiausia šioje istorijoje buvo tai, kad niekas nepastebėjo smurto nei mokykloje, nei ligoninėje, tikėjo suaugusiųjų pasakomis, o mažas laimingas berniukas tapo liūdnu, vienišu, bijančiu namo eiti vaiku. Ši istorija tapo lūžiu ir Norvegiją pakeitė visiems laikams.

Žinodamas šią istoriją, vyliausi, kad ir Lietuva atsitokės. Pradžia buvo daug žadanti: kiek diskusijų viešojoje erdvėje, kiek politinių deklaracijų. Daugiausia žadėjo prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija: ji pasiūlė Vyriausybės lygmeniu steigti Vaiko teisių apsaugos inspekciją, kuri pateiktų savivaldybėms vaiko teisių apsaugos priemones ir jas kontroliuotų. Tiesa, po poros dienų šalies vadovė išsigynė savo žodžių, o oficialus pranešimas žiniasklaidai buvo pataisytas. „Pigus politinis PR'as", tąkart rėžė buvusi prezidentės patarėja Virginija Būdienė.

Po kurio laiko D. Grybauskaitė inicijavo kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Tuntas žvaigždžių jau tapo akcijos ambasadoriais, fotografavosi su akcijos logotipu ir reiškė rūpestį vaikais. Vis dėlto, kitaip nei šioje srityje neįgali buvusi Vyriausybė, bent jau prezidentė garsiai kalbėjo apie vaikų namų naikinimą, vaikų perkėlimą į šeimynas, šalį ėdančias patyčias. Tik ar vaikams nuo to saugiau gyventi tapo?

Man už provincijos mokyklos direktoriaus ir 70 metų mero elgesį kur kas baisesni bandymai pateisinti smurtą prieš mergaitę. Kaip subliuvo komentatoriai, kiek dūsavimų dėl esą nesuvaldomų vaikų, kiek bandymų įrodyti, kad mergaitė to nusipelnė. Tai yra tikroji Lietuvos tragedija. Mat mazgote auklėtas, kitaip elgtis nemoki.

Mindaugas Jackevičius

Deja, Lietuvoje gyvenimas teka sena vaga. Prie aukų jau pripratome. Ar girdėjote didesnių reakcijų po to, kai spalio pabaigoje gaisre Panevėžio rajone, Mikėnų kaime, sudegė du mažamečiai vaikai?

Situacija ta pati: seniūnijos darbuotojai į socialinės rizikos sąrašą įrašytą šeimą sakė lankydavę net po kelis kartus per dieną, bet trejų ir dviejų metukų vaikų iš alkoholiu piktnaudžiaujančių motinos ir jos sugyventinio neatėmė.

Keliolika vaikų viename Aukštaitijos miestelyje auginusi šeima specialistų buvo lankoma ir prižiūrima taip, kad patėvis seksualiai išnaudojo protinę negalią turinčią nepilnametę, o broliai – seserį. Dvi mergaitės pagimdė. Kas atsakys už suluošintų vaikų likimus?

Kauno vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas konstatavo liūdną tiesą: šimtai kūdikių ir vaikų kasmet tampa žiauraus smurto artimoje aplinkoje aukomis. Tėvai juos „atidaužo“ tiek, kad šie tampa neįgalūs, tačiau valdžia nepajėgi sužalotiesiems padėti. Nuo patirtų sužalojimų ligoninėje apgydytas vaikas paprastai grįžta į tą pačią šeimą, kuri ne tik nėra nubaudžiama, bet pralobsta. Mat už neįgaliu dėl patirtų sumušimų tapusio vaiko priežiūrą šeima gauna išmokas, siekiančias kelis šimtus eurų.

Blokuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų pataisas eilinį kartą ėmėsi „tradicinės“ šeimos gynėjas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys, įžvelgęs grėsmę atimti vaikus iš šeimų „dėl subjektyviai traktuojamos nepriežiūros”.

Mindaugas Jackevičius

Taip, atrodo, mąsto ir mūsų Seimas, kuriame stringa Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Parlamentarai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas siūlo pagaliau uždrausti bet kokių formų smurtą prieš vaikus, taip pat ir fizines bausmes. Kaip smurtas būtų apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.

Blokuoti pataisas eilinį kartą ėmėsi „tradicinės“ šeimos gynėjas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys, įžvelgęs grėsmę atimti vaikus iš šeimų „dėl subjektyviai traktuojamos nepriežiūros”.

Linksmų metų, pone Dagy. Jūs ne vienas „lietuviškų šeimos vertybių“ gynėjas.

Seniūnijos darbuotojai į socialinės rizikos sąrašą įrašytą šeimą sakė lankydavę net po kelis kartus per dieną, bet trejų ir dviejų metukų vaikų iš alkoholiu piktnaudžiaujančių motinos ir jos sugyventinio neatėmė.

Mindaugas Jackevičius

Štai Marijampolės savivaldybės meras socialdemokratas Vidmantas Brazys sako vaikystėje nuo tėvų gavęs mazgote ir tame nematantis nieko baisaus – esą nė vieno neužmušė.

„O kad ten gal kepštelėjo – kuris čia užaugome nekepštelėtas tėvų? Ar tu? Tai jau, matyt, gerai išaugino tave, aš ir mazgote gavau, ir viskuo, tep kad čia nieko baisaus nėra, neužmušė nė vieno, jeigu ten ir pabaudė“, – praėjusią savaitę krizeno socialdemokratas.

Taip V. Brazys teisino už smurtą prieš penktokę teisiamą partietį – Mokolų pagrindinės mokyklos direktorių Sigitą Virbicką. Tik DELFI ėmus domėtis šia tema, meras direktorių laikinai nušalino nuo kūno kultūros pamokų vedimo. Tik praėjus kelioms savaitėms ir situaciją aprašius žiniasklaidai. Kam čia partietį trukdyti ir kam svarbu, kad visą šį laiką įbauginta mergaitė bijojo eiti į mokyklą.

Ar vaikas muštas, ar ne, pasakys teismas. Bet ar neturėtų būti savaime suprantamas dalykas, kad tokiu nusikaltimu įtariamas žmogus, kuriam iškelta baudžiamoji byla, kuriam laikui iš karto nušalinamas nuo pareigų ir nedirba su vaikais?

Bet man už provincijos mokyklos direktoriaus ir 70 metų mero elgesį kur kas baisesni bandymai pateisinti smurtą prieš mergaitę. Kaip subliuvo komentatoriai, kiek dūsavimų dėl esą nesuvaldomų vaikų, kiek bandymų įrodyti, kad mergaitė to nusipelnė. Tai yra tikroji Lietuvos tragedija. Mat mazgote auklėtas, kitaip elgtis nemoki.

Domina autoriaus mintys? Sekite feisbuke!