Prieš metus dudeno skaitydamas iš popierėlio iš Seimo tribūnos tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius.
Dar šimtemčio sporto kompleksas Druskininkuose, dar keli betono monstrai Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Paminklai Antanui Smetonai ir Jonui Basanavičiui. A, tiesa, dar filmui „Tarp pilkų debesų“ reikėtų sukrapštyti. A. Butkevičius įsivaizdavo, kad jis kiekvieną statybą aplankys, kaip kad lankė SGD terminalą, kaip ekonomistas ir inžinierius. Mat neramu buvo, ar rangovai tiesiai kala polius.
Taip jau yra. Kaip vis dar mokyklų ir ligoninių valgyklose gaminami mėsos kvapo kotletai su peršviečiama bulvių koše, trimis raugintų agurkėlių grižtelėmis bei burokėlių salotomis. Taip yra ir šimtmečio programa, kurioje daugiafunkcinių sporto kompleksų ir niekaip nepastatomų paminklų projektai. Tarybinėje Vyriausybės pastato valgykloje negali kilti kitokios idėjos. Tik tokios, nes ten viskas taip, lyg vis dar sklandytų A. M. Brazausko dvasia.
Ir šitame klaikiame idėjų vakuume, ką daryti Lietuvai per šimtmetį, kai estai mus ir vėl aplenkė, staiga – tautiniai drabužiai vaikams. Ir viskas tokiu neįprastu greičiu. Vos tik Ramūnas Karbauskis išsižiojo apie kostiumus, jau, žiūrėk, spaudžia dešinę apsvaigusiam nuo pasipylusių įvertinimų Juozui Statkevičiui.
Ir prasidėjo. R. Karbauski, o kodėl tautiniai drabužiai septynmečiams – jie juk tuoj pat išaugs. O kodėl nemokamai? O kodėl tautiniai? Ir kodėl J. Statkevičius?
Kas, kad man asmeniškai tai nepatinka. Nes kai dosnia ranka ištraukti iš kišenės ir padalini tautai – imkite, štai jums, viskas nemokamai: ir drabužėliai, ir muziejai, ir koncertai, ir ekskursijos, atrodo, kad turtingieji susimeta ant mužikėlių palinksminimo. Ir rasčiau kitų žmonių, kuriems irgi nepatinka, žinau. Bet kai viešojoje erdvėje nėra nieko kito, visi kalba tik apie tai.
Tai dabar, panašu, kaip akibrokštą R. Karbauskiui liberalai galbūt „išsuks“ nemokamų mikrokompiuterių vaikams projektą. Na, suprask, tu čia, kaimieti, tautinius drabužėlius vaikams dalinsi, o mes, progresyvieji – kompiuteriukus. Parodysim mes tau, kuris čia kietesnis. Ir, pasirodo, verslo paramą galima surinkti.
Visai čia gerai išeis. Šimtmečio proga šimtmečio vaikai pasipuoš tautiniais drabužėliais, jų kišenės kaip tik bus pritaikytos mikrokompiuteriams, o eisenos maršrutai drieksis palei naujus daugiafunkcinius šimtmečio progai pastatytus objektus.
Supratama, kad štai, pavyzdžiui, tų pačių liberalų lyderis Remigijus Šimašius, Vilniaus, kuris vis tik bus šimtemčio minėjimo sostinė, vos spėja suktis dviem frontais. Mieste Artūro Zuoko laikų uodegos velkasi ir dar vilksis, o dar teisėsauga išmuša kas savaitę po vieną liberalą iš sąrašo. Bet iš Vilniaus idėjas lyg kas būtų šluota iššlavę. Tuščia. Nieko nėra. Kas bus traukos centras šimtmečio proga? Pagaliau baigta amžiaus statyba – Valdovų rūmai? Tiesa, pagaliau galbūt bus pastatytas J. Basanavičius, jei neva klausydami verslininkų patarimų, kur jį statyti, liberalai nebus palaidoję ir savo partijos.
O gal vis dėlto šimtmečiui būtų pats laikas sau ir pasauliui priminti, kad prieš šimtą metą Vilnių kūrė žydai. Taip, jų nėra. Išlikusiųjų palikuonių jau beveik nėra. Bet iki šiol Vilniuje nėra ir žydų indėlio šiam miestui įamžinimo.
Bet čia tik tarp kitko. Kur daugiau kontrpasiūlymų vis dar progresyviųjų niekinamiems valstiečiams su jų tautiniais drabužiais, nemokamais muziejais ir koncertais ir alkoholio draudimu? Nes kritika ir šaipymusi net ir prabangūs miestiečio ratai ilgai nevažiuoja.
