Iš JAV Senato ir naujosios Prezidento administracijos atstovų gavome aiškų patvirtinimą, jog strateginė partnerystė su trimis Baltijos šalimis išlieka ir bus nuosekliai stiprinama. Tuo pat metu mums priminta, jog 2 proc. lėšų skyrimas gynybai vertinamas itin rimtai – ne tik kaip įsipareigojimų NATO vykdymas, bet ir kaip viso aljanso saugumo garantas.
Kita JAV vadovų žinia – pagrindiniai didieji gynybos pirkimai privalo būti koordinuojami (ir naudojami) regiono mastu. Tai ne tik išlaidų efektyvumo siekis, bet ir pareiga valstybių krašto apsaugos sistemoms artimiau bendradarbiauti, išnaudoti bendrus išteklius ir nedubliuoti pajėgų ten, kur, gynybos požiūriu, būtina viena veikianti sistema.
Ką ši pastaba reiškia Lietuvai? Pirmiausia, tai raginimas mastyti ne tik Krašto apsaugos ministerijos rėmuose, bet į pagrindinių gynybos sistemų planus įtraukti glaudų regiono bendradarbiavimą – Latvija, Estija ir Lenkija privalo tapti sudėtine lygties dalimi planuojant ir vykdant artimiausių metų Lietuvos gynybos įsigijimų planą.
JAV Senato užsienio reikalo komiteto vadovas Bobas Corkeris ir analogiško komiteto Atstovų rūmuose vadovas Edas Royce patvirtino regioninio tampraus bendradarbiavimo svarbą tarp trijų Baltijos šalių, Skandinavijos šalių ir Lenkijos. JAV mus suvokia kaip vieno regiono atstovus. Tokie mes ir esame net tik geografiškai, bet ir saugumo politikoje bei NATO kontekste.
Lietuvai būtina išskirti esminius užsienio politikos prioritetus, nes visko aprėpti paprasčiausiai negalime. Džiaugiuosi, kad sutampa šalies prezidentės D. Grybauskaitės, paskirtojo premjero S. Skvernelio, URM, Seimo ir visos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuomonė, kad tie prioritetai yra strateginiai santykiai su JAV, efektyvus dalyvavimas ES, santykiai su Lenkija, Vokietija ir bendradarbiavimas Baltijos jūros šalių regione. Prioritetus lemia mūsų geopolitika, o jų įgyvendinimas mums yra pagrindinė saugumo užtikrinimo sąlyga.
Nepabijosiu pasikartoti – Lietuva 2017 metais pasieks 1,85 proc., o 2018-aisiais 2 proc. nuo BVP skiriamų lėšų gynybai rodiklį. Estija mus lenkia, nes jau 2017 metais gynybai numačiusi 2,2 proc., o Latvija – tik 1,65 proc., bet 2018 metais taip pat pasieks 2 proc. ribą.