Lietuva iš tiesų turi savų privalumų. Čia pigu. Čia stabilu. Čia – Europos Sąjunga. Čia – euras. Mes dažnai to nevertiname, nes visą tai turime. Tačiau pabendravus su NVS, Afrikos, Azijos valstybių piliečiais, mes jiems atrodome kaip sėkmės valstybė, į kurią jie su mielu noru atvyktų gyventi, dirbti, mokytis. Lietuva – šiems žmonėms – pigesnė ES alternatyva. Tačiau mūsų biurokratistanas iki šiol yra padaręs viską, kad tie žmonės verčiau važiuotų į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją. Bet kur – tik ne į Lietuvą.

Studijos Lietuvoje – tik ištvermingiausiems

Štai ukrainietis Mikhailas. Iš geros šeimos. Jo tėvai – medikai. Mikhailas, kaip ir daugelis jaunų ukrainiečių norėtų studijuoti ES. O vėliau ir likti gyventi. Mikhailas pasirinko Lietuvą. Kultūra artimesnė, giminės arčiau. Štai čia įdomybės ir prasideda – būsimas studentas turi prašyti vizos. Kad ją gautų, konsulinė įstaiga turi gauti aukštosios mokyklos prašymą ją išduoti. Tai turi būti originalas, vadinasi aukštoji mokykla turi tą prašymą konsulatui siųsti paštu (šių dokumentų siuntimo išlaidos aukštosioms kasmet atsieina daugiau nei 100 tūkst. Eurų).
Mikhailas pasirinko Lietuvą. Kultūra artimesnė, giminės arčiau. Štai čia įdomybės ir prasideda – būsimas studentas turi prašyti vizos. Kad ją gautų, konsulinė įstaiga turi gauti aukštosios mokyklos prašymą ją išduoti. Tai turi būti originalas, vadinasi aukštoji mokykla turi tą prašymą konsulatui siųsti paštu (šių dokumentų siuntimo išlaidos aukštosioms kasmet atsieina daugiau nei 100 tūkst. Eurų).
Chorstas Klausas

Gavęs vizą ir atvykęs į Lietuvą, jis turi prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Įvertinus porą mėnesių trunkančius laukimus eilėse, tokio leidimo išdavimas užtrunka pusę metų. Jau regiu besiginantį Migracijos departamentą, kad tokie terminai leidžiami pagal įstatymą. Gerai, tik prieš gindamiesi pasiklauskite savęs, ar tai normalu technologijų amžiuje? Ir dar pasiklauskite, ar Tailandas būtų tapęs turizmo rojumi jei jo vizos reikėtų laukti pusmetį?

Kad nebūtų pakankamai lengva, dar nežinodamas, ar jam bus suteiktas leidimas laikinai gyventi, būsimasis studentas jau turi turėti gyvenamąją vietą visam prašomam laikotarpiui – „nuomokis būtą, drauguži, o dėl leidimo dar galvosim“. O jei leidimas suteiktas nebus?

Ir štai – Mikhailui pavyko. Per pusmetį susitvarkė. Tačiau Lietuva, nors ir ne Junginė Karalystė, bet ir ne Ukraina. Mūsų studentai, siekdami išsilaikyti, turi susirasti darbą, tad ką jau kalbėti apie Mikhailą. Bet jei lietuviui problemų įsidarbinti nėra, ukrainiečiui šios galimybės – praktiškai niekinės. Biurokratistanas tęsiasi.

Užsienio studentai – galimybė neuždarinėti aukštųjų

Kol Migracijos departamentas sėkmingai gina Lietuvos sienas nuo norinčių studijuoti perspektyvių jaunuolių, tokių kaip Mikhailas, mūsų politikai dėl studentų trūkumo svarsto uždarinėti aukštąsias. Teigiama, kad aukštojo mokslo infrastruktūra pernelyg išsipūtusi. O jei Lietuvoje dabar studijuotų dar 20 tūkst. užsienio studentų, ar ji irgi būtų išsipūtusi?

Užuot matę problemą, matykime galimybę – mūsų aukštojo mokslo infrastruktūra pasirengusi priimti dešimtis tūkstančių užsieniečių. Kurių nereikėtų integruoti. Kurie atsivežtų savo pinigus, nuomotųsi butus, pirktų drabužius, maistą, suktų ekonomiką. Su kuriais, galiausia, galima būtų nueiti ir į pasimatymą. Ar tai neišspręstų aukštojo mokslo problemos? Išspręstų. Ir išspręstų ne tik ją, o dar ir gyventojų mažėjimo, darbo rinkos problemas. Taip, beje, jas sprendžia ir Vakarų Europa.
Kol Migracijos departamentas sėkmingai gina Lietuvos sienas nuo norinčių studijuoti perspektyvių jaunuolių, tokių kaip Mikhailas, mūsų politikai dėl studentų trūkumo svarsto uždarinėti aukštąsias. Teigiama, kad aukštojo mokslo infrastruktūra pernelyg išsipūtusi. O jei Lietuvoje dabar studijuotų dar 20 tūkst. užsienio studentų, ar ji irgi būtų išsipūtusi?
Chorstas Klausas

Beje, Vakarų Europa šioje srityje yra labai pažengusi. Lyginant su geriausiomis Europos aukštosiomis mokyklomis Lietuvos aukštosiose užsienio studentų dalis yra niekinė. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete užsienio studentų dalis yra apie 15 kartų mažesnė nei geriausių Europos universitetų.

Sąmoningai lyginu mus su geriausiomis Europos mokyklomis, nes iš aplinkinių nėra ką mokytis. Kaimynai ir patys sėdi toje pačioje skylėje. Norint būti geriausiems – reikia mokytis iš geriausių.
Taigi, kol kas akivaizdu, kad turima galimybe nepasinaudojame. Gaila. Na, bent jau galime pasidžiaugti, kad Migracijos departamentas puikiai atlieka savo darbą. Jį iliustruoja ir žemiau esantis grafikas.
Studentų proporcijos aukštosiose mokyklose

Milžiniškas poveikis ekonomikai

Beje, užsienio studentai (arba – biurokratistaniškai – aukštojo mokslo eksportas) yra itin naudingi šalies ekonomikai.

Yra paskaičiuota, kad vienas užsienio studentas Lietuvoje per metus palieka daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Vien 10 proc. sudaranti užsienio studentų dalis Lietuvoje kasmet išleistų po 160 mln. eurų, o BVP kilstelėtų 1 proc. Todėl valstybės nacionalinis interesas turėtų būti panaikinti visas įmanomas kliūtis užsienio studentams. Studijuoti Lietuvoje turėtų būti paprasta kaip atostogauti Tailande. Maža to, gerai baigusiems studijas, galėtų būti suteikiami leidimai nuolat gyventi Lietuvoje bei supaprastintos pilietybės gavimo procedūros.
Na, o kol kas Mikhailas, kuris dar prieš pusmetį žavėjosi Lietuva, pradeda gailėtis čia atvykęs. Jis jaučiasi nelaukiamas, įtarinėjamas, žemesnio socialinio statuso, jam neleidžiama net padirbėti pusę etato, nors Lietuvoje kasmet jis palieka per 10 tūkst. eurų. Ir kai Mikhailo, per Mesendžerį jo draugas pasiteiraus „Ar verta?“, spėkite, koks bus šio, biurokratinių vampyrų ištampyto jaunuolio atsakymas?
Chorstas Klausas

Na, o kol kas Mikhailas, kuris dar prieš pusmetį žavėjosi Lietuva, pradeda gailėtis čia atvykęs. Jis jaučiasi nelaukiamas, įtarinėjamas, žemesnio socialinio statuso, jam neleidžiama net padirbėti pusę etato, nors Lietuvoje kasmet jis palieka per 10 tūkst. eurų. Ir kai Mikhailo, per Mesendžerį jo draugas pasiteiraus „Ar verta?“, spėkite, koks bus šio, biurokratinių vampyrų ištampyto jaunuolio atsakymas?

Autorius yra asocijuotasis Švietimo politikos instituto ekspertas švietimo vadybos klausimais, Tarptautinės plagijavimo prevencijos sistemos plagramme.com įkūrėjas ir direktorius.