Antrasis kandidatas net nespėjo pasvarstyti, ar imtis šių pareigų. Iškart buvo „išbrokuotas“ valstiečių – žaliųjų lyderio kaip per senas ir ne tos patirties turintis.

Taip brokuojama buvo ir daugiau kandidatų išankstinėmis nuostatomis, kad tokios kandidatūros Prezidentei netiks. Taip ir liko neaišku, kokios „tokios“ kandidatūros ir kam iš tikrųjų jos netinka – valstiečiams-žaliesiems ar Prezidentei.

Karšta bulve teisingumo ministro portfelį pavertė patys jo dalintojai. Skubinami ir reikalavimais bei atmetimais spaudžiami socialdemokratai karštosiomis čiupo dar vieną kandidatą – jauną ir be „tokios“ patirties, kurį karštosiomis palaimino ir reikalavimus (tiksliau atmetimus) diktavę koalicijos partneriai ir Prezidentė.

Nusvilo visi. Tiesa, valstiečiai ir Prezidentūra iškart papustė delnus – mes „niekuo dėti“. Tačiau spaudimą darė būtent jie, atmetinėdami ir brokuodami vieną po kito kandidatus. Atmetinėjo gudriai badydami pirštais vieni į kitus – neteiksim Prezidentei, o kam ir kuo realiai kuris nors neįtinka – atspėkit.

Pavyzdžiui, argumentas – „per senas“. Galima būtų kaltinti diskriminacija dėl amžiaus – tik neaišku ką. Tiesa, žmonėms tokia valdančiųjų atranka į postus įspūdį padarė: jeigu jau aukščiausios valdžios pareigūnai renka komandą ne pagal kompetenciją, o pagal tokius kriterijus – kaip „per senas“, tai ko tikėtis paprastam žmogeliui, bandančiam ieškotis darbo. Šioje šalyje tokiems nėra vietos.

Karšta bulve paversto ministro portfelio mėtymas, matyt, turi ir savo tikslų. Nepaneigsi, kad niekam neįdomu. Visa žiniasklaida spiečiumi paskui tą bulvę laksto, visi sutelkę dėmesį prie ekranų, portalų ar puslapių laukia naujo bulvės metimo, ir kas šįkart nudegs.

Politinis šou tęsiasi. Tuo tarpu visi kiti portfeliai ramiai išdalinti. Įdomu, kas dabar besidomintis politika prie tų ekranų ir puslapių galėtų išvardinti kitų portfelių savininkus.

Žiniasklaidai, besivaikančiai numestą masalą – bulvę, nelieka laiko raustis po kitų portfelių savininkų patirtis ar kompromituojančių medžiagų archyvus. Juk nebuvusių viešumoje, staiga iškeptų politikų, spintose skeletų tikrai netrūksta. Tiesiog reikia, kad tos spintos dabar niekam neužkliūtų, o paskui gal ir užsimirštų.

Be to, daug patogiau, kai žurnalistai domisi galimu kandidatu į vieno ministro postą, kai tuo metu reikia tvirtinti Vyriausybės programą, imtis pirmųjų įstatymų keitimų. Ir taip jau per daug domimasi ketinimais keisti pagalbinio apvaisinimo įstatymą bei kitais valstietiškais užmojais.