Savigarbos nepraradusios moterys ir vyrai atsikirto kalbos gimtosios gražumu. Ar politinė ginekologija yra profesija? Ar agronomo išsilavinimą turintis pesticidų ir rusiškų trąšų prekeivis taikys Žemkėje įgytas paviršutiniškas karvių apsėklinimo žinias ir nevaisingoms moterims gydyti? Ar su tomis moterimis, kurioms toks gydymas nepadės, bus elgiamasi kaip ir su bergždžiomis karvėmis – jos bus atiduotos mėsai?
Tautos dalis, kuri valstiečių nerinko, nestokoja aštrialiežuvių. Ta, kuri rinko, šią liaudies kūrybą pašventino kaip „gerai organizuotą informacinę bangą“. Teisinga tautos dalis tiki Jų sąmokslu. Ji žino. Ko Nori Mergaitė. Karvė. Moteris.
Karbauskio gynėjai žino, kad prieš jį einantys nedorėliai, gydytojų ir pacientų organizacijos yra užsiundytos verslo klanų, turinčių finansinių interesų. Kaip Jie gerai žino, jokių finansinių verslo interesų – nei superkant Lietuvos žemelę, nei stumiant pesticidus, rusiškas trąšas anei kombainus – neturėjo, neturi ir neturės tik vienas Karbauskis.
Spaudimas iš klinikų, kurios prisipirko šaldytuvų embrionams, bus baisus. Doriems specialistams, kuriems moterys yra biški karvės, nebus leista pasisakyti. Pavyko išplatinti tik vienos biški mokslininkės traktatą, kad visose gyvybės formose, kurių ląstelių branduoliuose yra DNR, genetikos principas – tobulai identiškas: ir veršelio, ir žmogelio gyvybė prasideda apvaisinimu.
Kas „prieš“? Susilaikiusių taip pat nėra. Dora specialistė visiems aštrialiežuviams nemokšoms parodė, kad Karbauskis, tvirtindamas, jog mūsų moterys yra biški karvės, buvo teisus. O kadangi iš dar vieno populiaraus pasisakymo tapo žinoma, kad didžiausias Karbauskio troškimas, jog mes visi Lietuvoje būtume laimingi, tai baigt patyčias, leiskit dirbti.
Kaip ir komunistams, žadėjusiems, kad mes jau 1982 metais būsime laimingi, nes gyvensime komunizme, taip ir Karbauskiui, tempiant jėga mus į laimę, iškyla vis dar pasitaikančių kliūčių. Kai kurie iš mūsų kapitalistiškai kaupia pinigus privačiai pensijai ir naudojasi gyvybės draudimo mokesčių lengvatomis.
Bet ar gali žmogus tapti laimingu taupydamas?
Valstiečiai įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Jis bus priimtas skubos tvarka kartu su biudžetu, todėl jau nuo sausio 1-osios net 400 tūkst. lietuvių, kaupiančių gyvybės draudimui, taps laimingi. Jiems nebereikės taupyti.
Sakote, apgavo? Skvernelis ir Karbauskis žadėjo, kad mokesčių įstatymai bus keičiami tik nuo 2018-ųjų? Sveiki atvykę į Karbauskio Lietuvą su senu Kubiliaus, kurio sugrįžimo taip bijojote, kad pasirinkote valstiečius, mokesčių buldozeriu!
Visų mūsų laimei trukdo dar ir tai, kad lietuviai geria kavą ir apskritai geria kaip veršiai. Karbauskiškai kalbant, jei moterys yra biški karvės, tai vyrai – girti kaip veršiai.
Prieš kelias dienas paskelbta, kad vidutinis lietuvis, įskaitant karšinčius ir kūdikius, per metus išmaukia beveik 18 litrų absoliutaus alkoholio. Esate didžiausi veršiai pasaulyje, sako mums PSO. O mūsų žiniasklaida atkartoja: taip, veršiai, juk pati PSO skelbia.
Kuo remiasi PSO? Iš kur tokie duomenys? Jei pati PSO tvirtina, kad Lietuvoje daugiau nei trečdalis suaugusiųjų (34,7 proc.) išvis negeria. Antai Vokietijoje abstinentų tėra 19,7, o Prancūzijoje – vos 5,2 procento. „Eurobarometras“ prieš kelerius metus nustatė, kad tik procentas lietuvių išgeria kasdien. ES vidurkis – 14 proc., o net 32 proc. vokiečių ir 29 proc. čekų įkala kasdien.
Mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad pastarąjį dešimtmetį alkoholinių gėrimų suvartojimas mažėja – legali rinka nuo 2007 m. mažėjo ketvirtadaliu, o nelegali stipriųjų gėrimų rinka nuo 36 proc. 2012 m. susitraukė iki 22 proc. pernai. Iš kokių lubų tada PSO lupo, kad per dvejus metus vidutinis statistinis lietuvis metinę normą nuo 15,14 litro padidino visu trilitriu?
Gal tą skaičių jiems davė Statistikos departamentas?
Lygiai prieš metus dienraštis „Lietuvos žinios“ bandė atsakyti į šį klausimą. Statistikos departamentas tuomet teigė, kad alkoholinių gėrimų gamybos ir užsienio prekybos negalima lyginti su mažmeninės prekybos rodikliais. Klaidų galimybė slypi ir perskaičiuojant skirtingo stiprumo alkoholį į absoliutų alkoholį. Bet svarbiausia ne tai.
Statistikos departamento Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja L. Brakauskienės tuomet aiškino „negalinti paaiškinti, kodėl Statistikos departamento nurodomi vartojimo rodikliai skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia „Eurostat“, EBPO ir PSO. Mat 2010-ieji buvo paskutiniai, kai šios tarptautinės organizacijos kreipėsi informacijos apie alkohoplio vartojimą į Statistikos departamentą.
„Nuo to laiko alkoholio statistikos jokioms tarptautinėms organizacijoms nesiuntėme, o apie kokius nors kitus jų vėliau naudotus informacijos šaltinius nežinome“, – sakė L. Brakauskienė. Bingo.
Lietuvoje bent kartą per savaitę stiprių alkoholinių gėrimų išgeria 26 proc. 20–65 metų vyrų ir 9 proc. moterų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto universiteto atlikta apklausa rodo, kad bet kokio alkoholio kartą per savaitę išgeria 50 proc. vyrų ir 12 proc. moterų.
Turėtume manyti, kad gyventojai, išgeriantys bent retsykiais, nuperka bene dvigubai daugiau, negu statistinis lietuvis – 25–30 litrų gryno spirito atitinkantį alkoholio kiekį per metus. Per mėnesį tai būtų 2–2,5 litro gryno spirito. Regis, tai būtų apie 20 litrų vyno.
Žodžiu, gerti reikėtų viedrais. Gal taip ir geriame? Gal. Tačiau kuo remiasi PSO, jei jai neįdomūs nei mūsų VMI, nei Statistikos departamento duomenys?
Dar įdomiau, kad PSO duomenys apie alkoholio vartojimą Lietuvoje smarkiai išaugo nuo 2012 metų, nors VMI duomenys rodo kaip tik priešingai.
Kai kurie aštraliežuviai lietuviai sako, kad Lietuva alkoholio vartojimo srityje lydere tapo tuo metu, kai dabar jau paskirtojo sveikatos ministro Verygos vadovaujamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutas pradėjo bendradarbiauti su PSO. Kas remtų tokią keistą versiją?
Nepaisant to, kad tiek legalaus alkoholio pardavimai, tiek šešėlis mažėja, prieš pusmetį Veryga skelbė, kad Lietuvoje alkoholio suvartojimas pasiekė 17,9 litro gryno alkoholio. Praėjus keliems mėnesiams ir PSO paskelbė, kad lietuviai suvartoja po 17,8 litro per metus. Koks keistas sutapimas.
Veryga nuo 2011 m. vadovauja LSMU Sveikatos tyrimų institutui, kuris bendradarbiausja su PSO centru. PSO biuras Lietuvoje yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK), kurios prezidentas yra Veryga, narys. Biuras reiškia bendrą poziciją su NTAKK. 2012 m. Veryga tapo sveikatos apsaugos ministro visuomeniniu konsultantu. PSO duomenimis, tais pačiais metais lietuvių suvartojamas alkoholio kiekis smarkiai padidėjo.
Veryga pateikia skaičius. Po to PSO, kuri neprivalo aiškinti apie savo skaičiavimo metodiką, paskelbia savo skaičius. Jie atsitiktinai sutampa su Verygos skaičiumi. Šį skaičių, tik jau kaip PSO, pakartoja Veryga. Ir Lietuva barstosi galvas pelenais: esame didžiausi pasaulio girtuokliai.
Tik idiotas galėtų tvirtinti, kad Lietuvoje nėra problemų dėl alkoholio vartojimo. Yra, ir nemažų. Bet aiškinti, kad galim apgerti rusus ir baltarusius? Taigi, kuo remiantis Lietuvai kabinami papildomi alkoholio viedrai? Biški gerais norais jėga į laimę tautą atitempti?
Diletantams dingojasi, kad jei tik jie garsiai šūkaus apie profesionalus, niekas jų pačių ribotumo nepastebės. Bet tik prasižioja, ir skiepai jau kaip biški aborto liekanos, moterys – biški kaip karvės, vyrai – girti kaip veršiai. O Lietuva, kuriai, kaip sakė profesorius Bumblauskas, būtų naudingiau turėti savyje mažiau kaimo ir daugiau verslo, vėl, kaip ir prie komunistų, išeina tik didelė kolchozo karvių ferma.