R. Bogdanas. Pastiprinimas ateina tada, kai Lietuva parodė ryžtą gintis

NATO generalinis štabas Briuselyje gyvena kraustymosi nuotaikomis. Tiesa, kraustytis teks netoli, vos per gatvę, kur iškilę nauji arkiniai naujos būstinės pastatai. Tačiau tinkamas tokio objekto bei jo komunikacijų saugumas yra nemenkas iššūkis, su kuriuo pamažėl dorojamasi. Iki atidarymo liko dar keli mėnesiai.

Absoliuti dauguma dirbančiųjų NATO ar kitaip susijusių galvojo, kad JAV prezidento rinkimus laimės Hillary Clinton, kuri bus griežtesnis savo bendrapartiečio Baracko Obamos variantas. Jokių netikėtų vingių, viskas tęsis įprasta vaga, tik bus rengiami tvirtesni atsakai į iššūkius.

Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu sukėlė neaiškumų dėl naujų štabo patalpų atidarymo ceremonijos. Planuota, kad įvyks toks mini viršūnių susitikimas ta proga Briuselyje, kur bus patvirtintas Velso ir Varšuvos sprendimų tęstinumas. Su nestandartiniu naujuoju JAV prezidentu NATO vadovybė ir šalys narės dabar dar iki iškilmių turės išsiaiškinti naują bendravimo stilių, prisiminti iki šiol diskretiškai nutylimas problemas.

Iš rinkiminės kampanijos aišku, kad D. Trumpas palankiai nusiteikęs NATO kaip svarbios organizacijos atžvilgiu. Be to, jis nuolat pabrėžė, kad reikalaus skirti daugiau lėšų JAV kariniam pajėgumui stiprinti. Su tuo viskas gerai. Bet dar prisideda nemalonūs sąjungininkams dalykai. D. Trumpas griežtai sako, kad užtenka saugiai gyventi neapmokėjus sąskaitų.

Pakvietus prisijungti Juodkalniją, NATO tampa 29 valstybių aljansu. Apie 70 proc. jo biudžeto dengia JAV, ir tik 30 proc. – likusios 28 narės. Tuo tarpu tų 28 valstybių BVP kartu sudėjus viršija JAV BVP. Kitaip tariant, turtingesnė dalis moka net kelis kartus mažiau. D. Trumpas per rinkimus skelbė, kad tai neteisinga. Vargu ar galima su tuo nesutikti.

Apie dešimtmetį NATO biudžetas vis mažėjo, kol Rusijos veiksmai Ukrainoje 2014 paskatino pabusti. Lėšų traukimosi laikotarpį NATO daugiausiai praleido Afganistane, iš kurio dėmesys dabar grįžo į savo teritoriją. Tačiau aktyviai rūpintis savo gynyba pradėjo tiesioginę grėsmę matančios rytinės aljanso narės, o, pavyzdžiui, Italija toliau mažino savo gynybos biudžetą.

D. Trumpas kalbėjo dėl 2 proc. skyrimo savo gynybos biudžetui kaip būtinybės, kad JAV aukotų savo karius ir lėšas tai valstybei ginti. Beje, jo žmonos Melanijos gimtoji Slovėnija irgi nėra pasiekusi reikiamo minimumo. Tai nereiškia įsipareigojimų atsisakymo, tik spaudimą pasidalinti finansinę naštą. Tas spaudimas visų pirma taikomas ne mums, o tokioms valstybėms, kaip Vokietija ar Prancūzija, nes jų gynybos biudžeto padidėjimas vos 0,1 proc. pinigine išraiška būtų daugiau, negu visų Baltijos valstybių bendras gynybos biudžetas, pasiekęs 2 proc.

Nei iš D. Trumpo, nei iš jo renkamos komandos, kuri spręs JAV gynybos ir saugumo klausimus, niekas nė puse žodžio nėra ginčijęs, kad NATO yra pagrindinis saugumo garantas abiejose vandenyno pusėse.

Lietuvos prezidentės inicijuotas ir daugumos politinių partijų pasirašytas sprendimas didinti mūsų krašto gynybos biudžetą, šauktinių atkūrimas yra labai vertinami NATO štabe ne tiek dėl indėlio masto, kiek dėl politinio pavyzdžio kitoms narėms ir dėl patikinimo veiksmais, kad mes suprantame, jog visų pirma patys turime rūpintis savo saugumu, o tada trūkstamus pajėgumus suteiks sąjungininkai. Pasirinktos politikos išdava yra Vokietijos sprendimas jau kitų metų pavasarį atsiųsti savo karių ir tankų Lietuvos gynybiniam potencialui sustiprinti.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.