Milijonams žmonių visame pasaulyje gedint teroro aukų ir meldžiantis už sužeistuosius bei žuvusiųjų atminimą, Vilniaus hipsterių užeiga „Keulė rūkė“ sumanė pasireklamuoti. „Shiandien-sekmadienis, "shventa diena", bet shiandien mes nesiūlom niekam eiti i bazhnychią, degti zhvakeliū ir melstis. Tai būtū didelis pazheminimas tiem, kurie zhuvo dėl religiniū fanatikū kaltės. Zhmogaus gyvybė neturi vertės, kai gyveni tik iliuzija apie pomirtinį gyvenimą. Mes gyvename vieną kartą ir turime mėgautis kiekvienu momentu. Shiandien sekmadienis, ir mes shvenchiam gyvenimą ir shluostomės barzdas kvailomis maldomis“, – tokiais žodžiais feisbuke šalia suplėšytų krikščioniškų maldų tekstų (nusišluostyti barzdas į Koraną – to barzdotieji hipsteriai kažkodėl neišdrįso) į savo užeigą kvietė „keulės“.
Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus! Užuot skubėję paskanauti mėsainių ir keptų šonkaulių, šimtai internautų ėmė piktintis „keuliukų“ reklama, negailėdami ne pačių švelniausių epitetų. Ir, kas baisiausia, dauguma jų – jauni, išsilavinę, pasiturintys ir daug laiko socialiniuose tinkluose praleidžiantys žmonės! Karčių žodžių „keulėms“ negailėjo netgi tie, kurių tikrai nekankina „davatkiškumo“ liga ir kuriems žodis „bažnyčia“ kasdieniame gyvenime yra kone keiksmažodis, ypač jei dar koks vyskupas išdrįsta pasisakyti per televiziją ir šiek tiek sukritikuoti „progresyvias“ idėjas. Žodžiu, „keulės“ liko lyg musę (ar net širšę) kandusios.
Na, bet jei jau nepavyko planas A, reikia sugalvoti planą B. Ir po gero pusmečio „Keulė rūkė“ sieną papuošė didžiulis grafitis su besibučiuojančiais Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu. Ir ką jūs manote? Tie, kurie dar visai neseniai dėjo „keules" į šuns (ar kiaulės) dienas, negailėdami „beždžionių“, „primatų“ ar „debilų“ epitetų, ėmė žarstytis komplimentais išradingiesiems „keuliukams“, darytis selfius prie garsiosios užkandinės ir kitaip reikšti gausius komplimentus. „Geniali idėja“, „Ot tai mes patrolinom Putiną ir Trumpą“, „Ei, pažiūrėkit, „Washington Post“ apie tai jau rašo“, – tokia euforija užplūdo socialinius tinklus. Prie gausaus liaupsintojų būrio prisijungė pats Vilniaus meras, pasidžiaugęs, kad „Vilnius gali tapti grožio ir meno sostine“.
Dėl skonio nesiginčijama. Tik įdomu, ar dėl šio grafičio kaipmat pasikeitė šių žmonių požiūris į maldą, tikėjimą, vertybių hierarchiją? Juk „keulių“ pasisakymas Paryžiaus tragedijos akivaizdoje tikrai nebuvo atsitiktinis pokštas, o, kaip didžiuodamiesi teigia patys užkandinės savininkai, reklama, puikiai atspindinti jų deklaruojamas vertybes. Įdomu, ar Remigijus Šimašius, savo feisbuko profilyje deklaruojantis esąs Romos katalikas, irgi sutinka, kad malda už teroro aukas yra jų atminimo pažeminimas, o maldaknygių plėšymas – šauni idėja PR‘ui?
Įsivaizduokite situaciją. Kokie nors neonaciai šūkauja „Juden raus“, „Tuteiši, atrask lietuvį savyje“, vaikšto Vilniaus gatvėmis pasipuošę svastikomis ir „White Power“ drapanomis, bet per kokį mitingą sušunka „Putin chuilo“ arba pakabina plakatą, kuriame vaizduojama deganti Sovietų Sąjungos vėliava. Ar tokiu atveju ir naciukai susilaukti gausių ovacijų bei taptų kovos už laisvę simboliais? Drįstu abejoti. Ne tik neonaciai, bet ir nuosaikūs tautininkai mūsuose laikomi užribiu.
Neseniai keletas politikų bei žinomų apžvalgininkų feisbuke pasidalino Vilniaus universiteto magistranto, buvusio (!) Tautininkų sąjungos nario straipsniu, ir pasipylė komentarai, kaip šie gali dalintis „marginalų“ tekstais. Ne todėl, kad nepatiktų konkretūs tų straipsnių teiginiai, bet todėl, kad dalintis tautininko tekstu yra savaime gėdingas dalykas. Nors nesu tautininkų gerbėjas ar juolab rinkėjas, visgi negaliu sutikti, kad būti šios partijos nariu yra didesnė gėda nei plėšyti maldaknyges, lyginti tikinčiuosius su teroristais ar pozuoti su faršu ant lytinio organo („Keulė rūkė“ bendrasavininkio feisbuko profilio nuotrauka).
Žodžiu, viskas gal ir gerai, bet mintys kyla įvairios. Tik praėjusią savaime atsitiko labai jau netikėtas dalykas. „Tamsūs“ ir „atsilikę“ amerikiečiai prezidento rinkimuose savo balsą atidavė D. Trumpui. Nors „progresyvioji“ mūsų visuomenės dalis, šluostydamasi ašaras, kaip paskutine paguoda vėl dalijosi užsienio spaudoje išspausdintomis garsiojo grafičio nuotraukomis, atsirado ir „tamsuolių“, kurie, kaip ir iškart po šio piešinio pasirodymo, išdrįso priminti, kad Lietuvos saugumas priklauso nuo JAV paramos, todėl su šia šalimi būtini geri santykiai nepriklausomai nuo to, ar jai vadovaus Hillary Clinton, ar D. Trumpas, ar Bernie Sandersas, ar pats Kanye Westas.
Ir tada mūsų „progresyvieji“ kaip reikiant supyko. Girdi, kažkokie šizofreniški „tamsybininkai“ nesupranta gero humoro, nori įvesti cenzūrą ir galvoja, kad „Keulė rūkė“ yra už Lietuvos santykius su JAV atsakingi diplomatai ir kad dėl šio piešinio amerikiečiai atsisakys Lietuvoje steigti karines bazes. „Keistas portalo DELFI be mažiausios ironijos perduotas įspėjimas. Ar tai mūsų oficiozo raginimas policijai ir VSD imtis piliečių viešos raiškos tramdymo? Kadaise lietuviai gynė minties laisvę kaip esminę savo tapatybės dalį. Nejaugi rimtai šiandien būsime kviečiami jos išsižadėti?“, – taip į „keuliukus“ sukritikavusio Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį reagavo kitas šio universiteto dėstytojas Darius Kuolys.
Kadangi pats toli gražu nepriklausau „progresyviajai“ visuomenės daliai, praktikuojančių katalikų nelyginu su „Islamo valstybės“ teroristais ir sutinku su teigiančiais, kad atviras tyčiojimasis iš JAV prezidento nėra naudingas Lietuvai, pasinaudosiu Konstitucijoje įtvirtinta žodžio laisve ir surašysiu keletą pastebėjimų.
1. Keulės nėra Lietuvos ambasadoriai JAV, atsakingi už dvišalius santykius, bet kiekvienai šaliai, ypač mažai, yra labai svarbus jos įvaizdis kitų šalių vadovų akyse. Jei kokie naciukai šaukia "Juden raus", tai irgi nėra Lietuvos pozicija, bet ar norėtumėte, kad apie tai rašytų pasaulio žiniasklaida ir kad iš tokių dalykų užsieniečiai sužinotų apie Lietuvą?
2. Ne, aš nemanau, kad dėl „keulių“ piešinio D. Trumpas atsisakys Lietuvoje kurti NATO bazes. Bet ir nemanau, kad „keulių“ performansai privers jį permąstyti savo klaidas dėl draugiškų pasisakymų V. Putino atžvilgiu. Tik aš nesuvokiu, kuo geriau Lietuvai, kad JAV prezidentas atkreips dėmesį į Lietuvą (o gal ir atkreips, juk PR'ščikai tokius dalykus mėgsta fiksuoti) pirmiausia dėl to, kad mūsų nebrendylos iš jo tyčiojasi, o šiems ploja Vilniaus meras. Žinant, kad Lietuva nevykdo NATO įsipareigojimų, tenka suvokti, kad JAV pozicija mūsų atžvilgiu gali priklausyti būtent nuo jų vadovų (sim/anti)patijų. Simpatijų, akivaizdu, keulių performansas nepridėjo.
3. Purkštavimai apie cenzūrą išvis žemiau bet kokios kritikos. Niekas drausti „keulėms“ išsidirbinėti nesiūlo, tegul jie nors ir fekalijomis savo sienas tepa. Bet tokios personos Lietuvoje turi būti traktuojamos kaip marginalai, o ne kaip kovotojai už laisvę. Taip, kaip traktuojame antisemitus bei rasistus, lygiai taip pat turime vertinti ir tuos, kurie įžeidinėja krikščionis bei propaguoja moralinį nihilizmą. Čia yra žodžio laisvės esmė - kiekvienas turi tiesę kalbėti ką nori, bet kiekvienas turi teisę ir kritikuoti nepatinkančias kitų mintis.
4. Ir baigiant – nėra jokio pateisinimo dėl Trumpo draugiškų pasisakymų apie Putiną, bet dėl Lietuvos įsipareigojimų NATO jis pasakė labai karčią, bet vis dėlto tiesą. NATO nėra labdaros organizaciją, ir įsipareigojimus turi vykdyti visos jos narės. Lenkija ir Estija juos įvykdė jau senokai, tikiuosi, kad tai netrukus padarys ir Lietuva.