LVŽS pergalė Seimo rinkimuose labiausiai žiniasklaidoje aptarinėjama tema apie kurią iškyla daug klausimų. Normalu, kad sulaukiame kritikos. Tas yra sveika ir verčia pasitempti. Vis tik kartais informacija pateikiama neįsigilinus į esmę, tad dažnai tenka girdėti ir dviprasmiškų nuomonių, kurias būtina paaiškinti visuomenei, siekiant padėti suprasti, kas yra toji, ryškias permainas šalies politikoje sukėlusi, nauja politinė jėga.
Naujas požiūris į kultūrą atsinaujinusiame Seime
Su koalicijos partneriais ir opozicija mes privalome bendrauti kultūringai ir diplomatiškai. Dirbti vardan Lietuvos strateginių interesų įgyvendinimo. Visiškai pritariu konservatorių atstovui, mūsų diplomatui – Žygimantui Pavilionui, kad Lietuvos Respublikos Seime reikia politinės kultūros ir diplomatiškumo lygmenį pakelti. Nuoširdžiai tikiu, kad nauji žmonės ir naujas požiūris padės suformuoti visiškai kitokius – kultūringus ir darbščius santykius, tarp valdančiosios koalicijos partnerių ir opozicijos atstovų.
Seimo rinkimų kampanija ir ,,Sostų karai”
Ši rinkiminė kampanija Kaune priminė mano mylimą rašytoją G.R.R. Martiną ir jo kūrinį – Sostų karai. Deja, kaip ir ,,Septyniose karalystėse‘‘, taip ir Kaune, dalis mūsų oponentų, konservatorių, nevengė įvairių tamsių politinių žaidimų. Pavyzdžiui, apie mane prieš pat rinkimų antrą turą buvo išplatinti anoniminiai lapeliai, kuriuose buvo piltas purvas rinkėjų akivaizdoje.
Esą aš dirbau institute, kuris pasižymėjo Rusijai palankių žinių sklaida. Dėsčiau KTU Europos institute, kurio vadovu dirbo J. Urbonavičius, anksčiau dirbęs prof. V. Landsbergio padėjėju. Mūsų rektorius P. Baršauskas, buvo paskelbtas kaip šešėlinis konservatorių švietimo ministras, o prorektorė ir buvusi fakulteto vadovė doc. dr. J. Šiugždinienė buvo paskelbta šešėline konservatorių Vidaus reikalų ministre. Tame nematau nieko blogo, nes kaip galite pastebėti, mano kolegos ir vadovai buvo svarbūs su pačiais konservatoriais susiję žmonės.
Visada nuosekliai palaikiau Vakarų šalių poziciją. Dirbau Europos Komisijos REA ekspertu tarptautinės politikos srityje ir visada nuosekliai palaikiau Vakarų šalių poziciją.
Lietuvos užsienio politikos misija
Dar 2014 metų vasario 20 dieną publikuotame straipsnyje ,,Ukrainai gresia pilietinis karas, skilimas ir Rusijos agresija“ aiškiai numačiau, kokios milžiniškos problemos ir tragedija laukia mums draugiškos Ukrainos.
Turiu draugų Lvove, Lietuvoje teko priiminėti Vakarų Ukrainos delegacijas. Visi jie pasakojo apie teisingus Maidano lūkesčius ir šalį toliau draskančią milžinišką korupciją, išlaikytą oligarchų įtaką ir didžiules viltis sulaukti pagalbos iš Lietuvos ir kitų Vakarų šalių.
Akivaizdu, kad Ukrainai privalome padėti daug daugiau. Būtina vykdyti vakarietiškas reformas, užtikrinti saugumą ir bendradarbiavimą.
Lietuva turi atstatyti savo geopolitinį kodą ir tapti realiu tiltu tarp Ukrainos ir JAV bei kitų Vakarų Europos šalių. Tik mes galime padėti ukrainiečiams ir vakariečiams suprasti vieniems kitus. Būtent čia galėtų būti esminė mūsų užsienio politikos misija Ukrainoje ir kitose Rytų Europos šalyse.
Buvau kaltinamas, kad kritikuoju Lietuvą ir kaltinu valstybę bei teisinu Rusiją. Realiai, kritišku požiūriu siekiau parodyti mūsų valstybės skaudulius ir silpnąsias vietas, tam, kad galėtume jas taisyti ir jomis negalėtų pasinaudoti mūsų priešininkai. Priešo nuvertinimas nepaverčia jo silpnesniu, o prieš jį atsilaikyti galima tik suvokiant jo veiksmų logiką.
Dėl to privalome sekti CNN, BBC, Foreign Affairs veiklos geriausiais pavyzdžiais. Estijos kibernetinio saugumo strategijos (ENISA) pavyzdys Lietuvai būtų labai naudingas. Sieksiu, kad tiek ji, tiek ir pasirengimas informaciniam karui mūsų šalyje būtų tinkamai įgyvendinamas. Ukraina šioje srityje yra išmokusi svarbias pamokas ir gali mums padėti.
Lietuva ir karinės tarnybos prestižas
Lietuvos valstybei būtų naudinga sekti Izraelio pavyzdžiu, kuriant stiprią pilietinę visuomenę, kuri didžiuotųsi savo šalimi. Tarnavimas karinėse pajėgose turi tapti garbės reikalu, o ne prievole. Izraelyje, būtent taip ir yra – vyras netarnavęs kariuomenėje sunkiai galėtų ateiti į svečius pas būsimą uošvį, jeigu jis neatlikęs karinės tarnybos.
Karinės tarnybos prestižas yra labai svarbu, kaip ir krašto apsaugos politikos tęstinumas.
Lietuvoje mes blaškėmės. Atsisakėme tokių gerų ekspertų pagalbos, kaip generolas Jonas Kronkaitis, nutarėme, kad mums nereikia privalomos karinės tarnybos ir šiuo metu neturime net tinkamai paruoštos karinės infrastruktūros, kuri leistų vėl priimti visus galimus šauktinius į kariuomenę. Turime įsipareigojimą JAV ir NATO skirti 2% nuo BVP mūsų krašto apsaugai, bet per 12 narystės metų, taip ir nesugebėjome tinkamai įvertinti savo įsipareigojimų.
Tikrai žinau, kad JAV yra labai svarbu šio mūsų įsipareigojimo vykdymas.
Užsienio ir saugumo politikos patirtis – iš geriausių ekspertų JAV
Su dėdės broliu Walter Earle, kuris daugybę metų eina aukštas pareigas JAV, Pentagone, dažnai diskutuodavome apie Rusijos grėsmes Europai ir Lietuvai. Amerikiečiai jas vertina labai atsakingai - tą patį privalome daryti ir mes Lietuvoje.
Šis žmogus yra mano mamos vienintelės sesers vyro Frederick Earle brolis. Walter man - autoritetas ir mano profesiniame gyvenime turi didelę reikšmę. Jį pažįstu jau 16 metų, nuo tada, kai 2000m.jo kvietimu apsilankiau Pentagone. Jis myli Lietuvą, ja žavisi ir visokeriopai palaiko. Yra užėmęs tokias svarbias pareigas, kaip vadovo Western Hemisphere Affairs in the Office of the Secretary of Defense. Šiose pareigose patarinėjo JAV gynybos sekretoriui daugeliu klausimų - pvz., gynybos ir saugios politikos, susijusios su Vakarų pusrutulio šalimis.
Anksčiau dirbo vadovu JAV gynybos sekretoriaus biure ginklų kontrolės politikos srityje. Jis buvo atsakingas už strateginių ir konvencinių ginklų kontrolės susitarimus, atstovavo JAV NATO High Level Task Force (aukšto lygmens tikslinėje grupėje) dėl konvencinių ginklų kontrolės.
Atstovavo JAV gynybos sekretoriui ne vienose derybose ir yra vienas geriausių civilių ekspertų šioje srityje. Jo dėka pasirinkau savo mokslinių tyrimų politikos moksluose kryptį ir VDU rašiau bakalaurinį darbą "Ginklų eksporto kontrolės režimai", o magistrantūroje VU TSPMI "Rusijos ginklų prekyba: teisiniai, ekonominiai ir kariniai-politiniai aspektai". Buvau vienintelis studentas tarp profesorių ir dėstytojų, kurio dalis magistrinio darbo buvo publikuota "Lithuanian Political Science Yearbook".
Taigi remiantis mano dėdės brolio patirtimi ir žiniomis, aukšta kvalifikacija ir nuveiktais darbais, galiu drąsiai teigti, kad žinios įgytos iš jo man suteikia gebėjimą realiai vertinti aplink mus esančias grėsmes, bei konstruktyviai galvoti apie galimus problemų sprendimo scenarijus, pasitelkiant vakarietišką mąstymą ir patirtis.
Primiršti biografiniai faktai
Mane kaltinantys prorusiškumu užmiršta svarbius ankstesnius mano biografijos faktus. Nuosekliai dirbau tam, kad Lietuva taptų NATO nare.
Kartu su tuometiniais konservatoriais R. Juknevičiene, dr. Egidijumi Vareikiu priklausiau Atlanto Sutarties Lietuvos Bendrijos (LATA) valdybai, dalyvavau renginiuose šviečiant šalies visuomenę apie narystės svarbą ir būtinybę. Dar VDU studijų metais buvau Akademinio politologų klubo (APK) valdybos narys, atsakingas už viešuosius ryšius ir daug prisidėjau, kad pradėtume rengti Lietuvos politologijos olimpiadas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijoje.
Visas mano gyvenimo ir darbinis kelias buvo nuoseklus politikos analitiko darbas, pagrįstas tuo, kad būtina suvokti gilumines tarptautinėje arenoje vykstančių procesų prasmes ir prognozuoti tolesnę pagrindinių įvykių eigą.
Atsakant į kritikų žeriamus argumentus apie mano prieš keletą metų rašytus analitinius straipsnius - būtina suprasti, kad savo darbus rašiau kaip politikos ekspertas, o ne kaip žurnalistas ar Seimo narys. Taip pat buvau kaltinamas tuo, kad rašiau straipsnius prieštaringai vertinamiems portalams. Tiesa yra ta, kad 21-ame amžiuje yra neįmanoma sužiūrėti, kokiuose portaluose yra nukopijuojami ir publikuojami autoriniai mano straipsniai. Dėl to aš niekada nenusižengiau savo vakarietiškam mąstymui, o Lietuvos užsienio politikos tęstinumas – mano prioritetas.