Kas nutinka besiilgintiems sovietmečio?

Bene esminis klausimas tiriant Rusijos propagandą – koks svarbiausias aiškinamasis veiksnys, kuris galėtų paaiškinti visuomenės požiūrį į Rusiją, jos žiniasklaidos traktavimą, pačio V. Putino ir Rusijai palankių naratyvų ir žinučių vertinimą?

Ką rodo ankstesni tyrimai?

Politinių nuostatų tyrimuose gana įprasta skirtumus tarp žmonių aiškinti remiantis jų socialinėmis savybėmis (pavyzdžiui, pajamomis, gyvenamąja vieta) ir vertybėmis (pasitikėjimu politine sistema, ideologine orientacija). Komunikacinio poveikio studijose šie veiksniai taip pat užima svarbią vietą.

Pagal John Fiske, socialiniai ir kultūriniai skirtumai lemia, kad skirtingos auditorijos tuos pranešimus gali interpretuoti skirtingai, net ir turėdami panašią informaciją (pavyzdžiui, skaitydami tuos pačius straipsnius žiniasklaidoje apie Rusiją). Be to, gali skirtis ir žmonių informuotumas. Tam tikrų socialinių grupių žmonės – pavyzdžiui, daugiau išsilavinę, turintieji aukštesnį socialinį statusą – turėtų būti daugiau informuoti, sukaupę daugiau žinių, taigi ir pasižymėti didesniu kritiškumu (ir atvirkščiai – kai išsilavinimas, statusas žemesni).

Tikriausiai kiekvienas politika besidomintis žmogus kasdieninėse diskusijose yra girdėjęs supaprastintų „dėsnių“, besiremiančių panašiomis teorijomis – pavyzdžiui, kad mažesnių pajamų žmonės dažniau balsuoja už populistines partijas. Nesunku tokius įsitikinimus pritaikyti propagandos diskusijų darbotvarkei, pavyzdžiui, darant prielaidą, kad propagandai bus jautresni mažiau uždirbantieji. Tačiau būtina pabrėžti, kad visada yra atotrūkio tarp patogių teorinių formuluočių (pavyzdžiui, kad pajamos būtinai turi koreliuoti su pažiūromis) ir realių empirinių įrodymų.

Diskutuojant apie Lietuvos gyventojų politines nuostatas ir jų skirtumus, svarbiausias aiškinamasis (nepriklausomas) veiksnys studijose yra žmonių santykis su sovietmečiu. Remiantis ankstesniais tyrimais (visų pirma Ainės Ramonaitės), turiniu šis santykis aprėpia tiek vertybines nuostatas (ypač tuo atveju, kai žmogus sovietmečio jau nelabai matė), tiek socialinio statuso virsmą (ir jo subjektyvų suvokimą) pereinant iš komunistinio režimo į nepriklausomą, demokratinę Lietuvą.

Žinoma, kad šis veiksnys bene geriausiai diferencijuoja žmonių rinkimines preferencijas (Ainė Ramonaitė ir kiti, Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje, 2014). Be to, šios nuostatos yra susijusios su Rytų valstybių vertinimu: žmonės, kurie ilgisi sovietmečio, yra daugiau linkę palankiai vertinti Baltarusijos ir Rusijos politines santvarkas (Ainė Ramonaitė, Nerijus Maliukevičius ir Mindaugas Degutis, Tarp Rytų ir Vakarų: Lietuvos visuomenės geokultūrinės nuostatos, 2007). Geopolitinė orientacija, santykių su Rusija vertinimas pirmuosius du partinės sistemos dešimtmečius buvo svarbus antikomunistinės politinės perskyros elementas.

Jau po Ukrainos konflikto pradžios Pilietinės visuomenės instituto 2014 metais atliktoje apklausoje pastebėta, kad geriau vertinantieji sovietmetį buvo mažiau linkę neigiamai vertinti Krymo prijungimą prie Rusijos. Visgi reikėtų pastebėti, kad apskritai tokių žmonių (vertinančių Krymo okupaciją teigiamai) buvo mažai.

Kiek svarbus praeities vertinimas?

Šiuos tyrimus papildo Rytų Europos studijų centro užsakymu „Baltijos tyrimų“ 2016 m. vasarą atliktas propagandos paveikumo tyrimas, kuris parodo, kaip sovietmečio vertinimas susijęs su skirtingais paveikumo propagandai aspektais – požiūriu į Rusijos draugiškumą, jos žiniasklaidos objektyvumu, V. Putino vertinimu, Rusijai palankių naratyvų vertinimu. Šio tyrimo analizės ir apibendrinimo tikslas – išsiaiškinti, kas gali lemti didesnį ar mažesnį paveikumą propagandai.

Tyrime buvo naudotas standartinis klausimas, kuris pagal atliktas iki šiol studijas gerai diferencijuoja Lietuvos visuomenę ir tinkamai matuoja poziciją sovietmečio atžvilgiu: „Viešumoje dažnai diskutuojama apie sovietinę Lietuvos praeitį. Ar sutinkate su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje?“ Apklausoje 26 proc. respondentų visiškai sutiko arba sutiko su šiuo teiginiu, dar 23 proc. nei sutiko, nei nesutiko, o 9 proc. neturėjo nuomonės. Daugiausia – 42 proc. apklaustųjų visiškai nesutiko arba nesutiko, kad sovietmečiu gyvenimas buvo geresnis, nei Nepriklausomoje Lietuvoje.

Reikėtų pastebėti, kad tai kiek daugiau, negu iki šiol darytuose tyrimuose. 2012 m. pabaigoje Nacionalinės rinkiminės studijos apklausos duomenimis, 37 proc. gyventojų visiškai sutiko / sutiko su teiginiu, kad „Sovietiniais laikais buvo gyventi geriau negu dabartinėje Lietuvoje“, ir tik 17 proc. su juo nesutiko (Ainė Ramonaitė, „Kas ilgisi sovietmečio? Ekonominio statuso, socialinės aplinkos ir vertybinių nuostatų įtaka sovietinei – antisovietinei skirčiai Lietuvoje“, 2013).

Tyrimo rezultatų analizės metu išryškėjo priešprieša tarp tų, kurie sutinka, jog „sovietiniais laikais gyventi buvo geriau“ ir tų, kurie nesutinka su tokiu teiginiu. Skirtumas pastebimas dėl vertinimo santykio, kad Rusija yra draugiška Lietuvai valstybė. Tarp žmonių, kurie sutinka, jog „sovietmečiu gyventi buvo geriau“, yra statistiškai reikšmingai daugiau atsakymų, kad Rusija yra draugiška.

Taigi teigiamas sovietmečio vertinimas skatina palankesnį požiūrį į Rusiją. Ir atvirkščiai, tarp žmonių, kurie nesutinka, kad „sovietinės okupacijos laikais gyvenimas buvo geresnis“, yra mažiau (negu turėtų būti atsitiktinai) tokių, kurie Rusija vertina kaip draugišką valstybę. Tad neigiamas sovietmečio vertinimas mažina tikimybę, kad žmogus Rusiją traktuos kaip draugišką Lietuvai.

Tarp požiūrio į sovietmetį ir vertinimo, ar Rusijos žiniasklaida yra objektyvi atspindėdama pasaulio įvykius, vėl išsiskiria kategorija, rodanti, kad „sovietiniais laikais gyventi buvo geriau, nei dabar Lietuvoje“. Žmonių, kurie teigiamai atsiliepia apie sovietmetį ir laiko Rusijos žiniasklaidą objektyvia atspindint pasaulio įvykius, yra daugiau, nei galima būtų tikėtis rasti atsitiktinai. Taigi, teigiamas sovietmečio vertinimas skatina labiau tikėti, kad Rusijos žiniasklaida, atspindėdama pasaulio įvykius yra objektyvi, ir mažina nuostatas, kad neobjektyvi.

Labai nuoseklus ryšys pastebimas tarp sovietmečio ir V. Putino vertinimų. Neigiamas sovietmečio vertinimas skatina neigiamą V. Putino vertinimą, neutralus sovietmečio vertinimas – neutralų į V. Putiną ir, galiausiai, teigiamas gyvenimo sovietmečiu vertinimas – teigiamą Rusijos vadovo vertinimą. Tarp gyvenimą sovietmečiu vertinančiųjų geriau, nei gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje, žmonių, kurie simpatizuoja Rusijos vadovui, yra žymiai daugiau negu turėtų būti atsitiktinai. Ir atvirkščiai, tarp nesutinkančių, kad „sovietiniais laikais gyvenimas buvo geresnis“, vertinančiųjų V. Putiną teigiamai yra statistiškai reikšmingai mažiau.

Tiesa, svarbu pastebėti (ir prisiminti), kad teigiamas Rusijos vadovo vertinimas apskritai nėra populiari nuomonė (taip mano vos 14,3 proc. atsakiusiųjų). Ši kategorija yra statistiškai reikšmingai dar mažesnė tarp tų, kurie sovietmečio atžvilgiu turi neigiamą vertinimą: taigi antisovietinės pažiūros didina neigiamą V. Putino įvertinimą ir kartu mažina teigiamą.

Priešprieša tarp teigiamai ir neigiamai sovietmetį vertinančiųjų žmonių aktuali santykyje su teigiamu naratyvo „Rusijos politika yra adekvati reakcija, reaguojant į prieš ją nukreiptus JAV ir NATO veiksmus“ įvertinimu. Tarp teigiamai gyvenimą sovietiniais laikais vertinančiųjų žmonių yra statistiškai reikšmingai daugiau tokių, kurie sutinka su minėtu naratyvu. Ir atvirkščiai, besilaikantieji antisovietinių pažiūrų gerokai dažniau mano, kad Rusijos reakcija nėra adekvati.

Apibendrinant galima teigti, kad nostalgija sovietmečiui vis dar yra aiškiai susijusi su nuostatomis Rusijos atžvilgiu. Jau anksčiau buvo žinoma, kad yra ryšys tarp sovietinės nostalgijos, palankesnio požiūrio į Rusijos politinę santvarką ir vertinimo, ar Rusija yra Lietuvai draugiška (Ramonaitė, Maliukevičius, Degutis, 2007).

Ši išvada, nors prorusiški požiūriai ir užima nedidelę dalį visuomenės nuostatų, vis dar galioja. Be to, sovietmečio vertinimas yra aiškiai susijęs ir su V. Putino vertinimu, tikėjimu Rusijos žiniasklaidos objektyvumu, nuostata į Rusijos politikos adekvatumą: prosovietinės pažiūros statistiškai reikšmingai didina tikimybę, kad respondentas laikysis Rusijai palankaus požiūrio.

Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“ (sutarties Nr. REP-5/2015).